tįsoti, tįso, tįsojo; tįsojimas, tysojimasKada vartoti veiksmažodį „tįsoti“, kada „tysoti“? Naujausiame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (7-as patais. ir papild. leidimas. – Vilnius, 2012) teikiamas vienintelis variantas tįsoti, tįso, tįsojo reikšmėmis „būti nutįsusiam“ ir „gulėti, būti išsitiesusiam“. Panašiai nuo seno teikiama didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“. Taigi, atsisakoma gana dirbtinio skyrimo: tysoti, tyso, tysojo „gulėti, būti išsitiesusiam“ ir tįsoti, tįso, tįsojo „būti nutįsusiam“, kuris fiksuotas ankstesniuose „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimuose. (Naikinti rašybos variantus su tys- – tysoti, tyso, tysojo, tysojimas, patysoti, patyso, patysojo, patysojimas – rekomendavo VLKK Rašybos grupė, žr. 2008-05-27 naujienų pranešimą.) Nosinė raidė rašoma pagal taisyklę „kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje“: tęsti, tįsti, tįsčioti, tįsėti, tįsoti, tįsus, ištįsėlis, tąsyti, tąsa, tąsus (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, 1992, p. 17, § 9 3). Nosinė raidė rašoma ir visose veiksmažodžių formose ir vediniuose, pvz.: tęsinys, tęstinis, tęstinumas, tąsymasis, tąsumas, nuotąsos, pratąsa, užtąsyti, pratęsimas, ištįsėlis, tįsumas, tįsis, ištįstkaklis...
Atgal
Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!). |