Veiksmažodis amžėti, amžėja, amžėjo pasirodė vartosenoje vengiant, kai kurių žmonių nuomone, įžeidaus pasakymo (pa)senti, (pa)sensta, (pa)seno – vartojamas tarsi platesne reikšme „sukakti tam tikrą amžių“, pvz.: „Juk daug maloniau ne senti, o pamažu maloniai amžėti nuo pat gimimo dienos“, – savo požiūrį išreiškė Sigitas Povilas Krivickas, publicistas, Europos pagyvenusių žmonių platformos „Age platform“ administracinės tarybos narys.

     Darybiškai toks priesagos -ėti vedinys įmanomas. Pirmieji šio tipo veiksmažodžiai buvo išvesti iš ė kamieno daiktavardžių, pvz.: auklėti (: auklė), raukšlėti (: raukšlė), vėliau radosi vedinių ir iš kitų kamienų daiktavardžių, pvz.: vaikėti (: vaikas) „darytis vaikiškam“, cukrėti (: cukrus) „virsti cukrumi“, pavasarėti (: pavasaris) „eiti į pavasarį, darytis pavasariui, šilti orui“. Dauguma vedinių reiškia procesą, kurio metu darosi ar savaime atsiranda pamatiniu žodžiu pasakytas daiktas, asmuo ar reiškinys („Lietuvių kalbos gramatika. T. 2“, Vilnius, 1971, p. 258, § 394). Taigi amžėti atveju – atsirandanti ypatybė – amžius. Šio daiktavardžio senumo reikšmė sintaksiškai aktualizuojama, pavyzdžiui, šiuose „Lietuvių kalbos žodyne“ fiksuotuose sakiniuose: Amžiuje žmogus, jau nori miego. Jau amžiuo (amžiuje) vyras (t. y. pagyvenęs). Dar plg. veiksmažodį amžiuoti, amžiuoja, amžiavo „ilgai (amžius) būti, gyventi“, būdvardį amžingas, -a „daug amžiaus turintis, tad prireikus galėtų būti ir amžėti.

     Vis dėlto amžėti, amžėjimas – dirbtiniai įprastų senti, senėjimo, senatvės pakaitai, vieni iš tų, kurie sukuriami vengiant politiškai nekorektiškų pasakymų, ieškant švelnesnių, netiesioginių pakaitų (plg. senjoras, -ė vietoj pensininkas, -ė). 

     Dar žr. konsultacinį įrašą apie angl. ageism – liet. pagyvenusių žmonių diskriminacija.

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą