Asmenų vardai, vartojami daugiskaitos forma ir apibendrinti daugeliui tokių pačių ypatybių turinčių asmenų, netenka individualios išskiriamosios reikšmės ir rašomi mažąja raide, pvz.: O, kiek einšteinų ir galilėjų šešiolikmečiais žemėj miega! (Just. Marcinkevičius) Vienas prieš puronus ir rūkienes eidamas, teisybės neprieisi (J. Baltušis). (Žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 61, § 147.)

     Dar žr. įrašą donkichotas, donžuanas, alfonsas, cezaris, tartiufas.

     Mažąja raide taip pat rašomi geografiniai vardai, vartojami apibendrinti daugeliui objektų ir netekę individualios išskiriamosios reikšmės, pvz.: ... nemunais plaukė ten žalias vynas (V. Krėvė). (Žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 64 § 156.)

     Dar žr. įrašą Lurdas ir lurdas, Meka ir meka.

     Daugiau pavyzdžių: Vieni šeimas kuria Lietuvoje, kitiems duok afrikas ir arabijasPrieš porą dešimtmečių kritikai skundėsi, kad mūsų epochoje nebėra konradų, tolstojų, floberų. Nėra, nes jų nereikia.


 

Žymės: rašyba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą