Norminė forma – jidiš, tai vokiečių aukštaičių tarmės pamatu susidariusios žydų kalbos, vartojančios hebrajų rašmenis, pavadinimas (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“). „Tarptautinių žodžių žodyne“ (2013, p. 374) priduriama, kad ji turi semitų (hebrajų, aramėjų) ir slavų kalbų elementų, vartojama Europoje, JAV, Izraelyje. Šiame žodyne kaip pagrindinis variantas teikiamas jidiš (iš vok. jüdisch „žydų“), tačiau nurodomas ir grafinis variantas idiš (dar plg. rus. идиш, ukr. їдиш).

      Daiktavardis jidiš nekaitomas: jidiš kalba (ne jidišo kalba), jidiš literatūra (ne jidišo literatūra).

 

Žymės: leksika, morfologija
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą