Lietuvių kalbos abėcėlė, arba raidynas, turi 32 raides: 12 balsiams žymėti ir 20 priebalsiams; dar yra 3 dviraidžiai (dz, dž, ch).
     Lietuviškos abėcėlės pagrindą sudaro lotynų kalbos abėcėlė, papildyta nosinėmis balsėmis (ą, ę, į, ų) ir raidėmis su diakritiniais ženklais (č, š, ž, ė, ū).
     Kiekviena raidė, taip pat ir dviraidžiai, turi savo pavadinimą. Balsius žyminčios raidės vadinamos balsėmis, priebalsius – priebalsėmis.


Lietuvių kalbos abėcėlė ir raidžių pavadinimai

Raidės

A a – a
Ą ą – a nosinė
B b – bė
C c – cė
Č č – čė
D d – dė
E e – e
Ę e – e nosinė
Ė ė – ė
F f – ef
G g – gė
H h – ha (dar žr. įrašą ha, haš)
I i – i
Į į – i nosinė
Y y – i ilgoji
J j – jot(as)
K k – ka
L l – el
M m – em
N n – en
O o – o
P p – pė
R r – er
S s – es
Š š – eš
T t – tė
U u – u
Ų ų – u nosinė
Ū ū – u ilgoji
V v – vė
Z z – zė
Ž ž – žė

 Dviraidžiai

Dz dz – dzė
Dž dž – džė
Ch ch – cha

 (Žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, 1992, p. 7–8.)    

      Raidžių pavadinimai reikalingi skaitant raidinius sutrumpinimus (santrumpas), paraidžiui perduodant (skaitant) neaiškius ar mažai žinomus žodžius, tikrinius vardus. (Žr. konsultaciją Kaip tarti santrumpą LT: priebalsis l minkštasis ar kietasis?

      Apie lietuviškąsias raides: 

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą