Taisyklinga vardininko forma – mė́nuo. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodomos reikšmės: „mėnulis“, „dvyliktoji metų dalis“, „tokios trukmės laiko tarpas“ (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“).

     Šis daiktavardis – vienas iš ypatingesnių: išskyrus vienaskaitos vardininką, jis linksniuojamas kaip (i)a linksniuotės daiktavardis (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997, p. 80): mėnesio, mėnesiui, mėnesį, mėnesiu, mėnesyje, mėnesiai, mėnesių... (plg. brolio, broliui, brolį..., broliai, brolių... ir pan.), tačiau jis priskiriamas i linksniuotei, nes taisyklingoji vardininko forma – mėnuo.

     Pagal mokyklinį skirstymą dėl vardininko formos mėnuo žodį priskirtume V linksniuotei, plg.: ruduo, piemuo, skaitmuo, želmuo, nors kitų linksnių galūnės – kaip I linksniuotės daiktavardžių, plg.: brolis, medis, peilis, atitinkamai šnekamojoje kalboje, tarmėse fiksuojamas ir variantas mėnesis (Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ teikiami bent keli variantai: mėnuo, -esio, mėnesis, -io, mėnesis, -ies, mėnesys, -io; beje, dūriniuose taip pat su baigmeniu -esis: pusmėnesis, vienmėnesis, jaunmėnesis).

     Kamienų mišimų pasitaiko ir daugiau, kai kurie pripažįstami ir bendrinėje kalboje. Pavyzdžiui, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiami variantai debesis, debesies... debesys, debesų... ir debesys, debesio... debesiai, debesių...

Žymės: morfologija
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą