Spausdinti

Kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko tarptautinė konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“. Ją surengė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, talkino Prancūzų institutas Lietuvoje. Su savo šalių kalbos politiką reglamentuojančiais dokumentais, kai kuriais jų įgyvendinimo aspektais supažindino konferencijos svečiai iš Estijos, Latvijos, Danijos, Prancūzijos...


     Kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko tarptautinė konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“. Ją surengė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, talkino Prancūzų institutas Lietuvoje.

     Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė kalbėjo apie naujus dabarties ir ateities iššūkius lietuvių kalbai, numatomas parengti valstybinės kalbos politikos gaires.

     Su savo šalių kalbos politiką reglamentuojančiais dokumentais, kai kuriais jų įgyvendinimo aspektais supažindino konferencijos svečiai – Estų kalbos tarybos pirmininkė Birutė Klaas-Lang (pranešimas „Estų kalbos politikos gairės – dešimt strateginių metų), Latvijos valstybinės kalbos centro direktorius Māris Baltiņis ir direktoriaus pavaduotojas Agris Timuška („Valstybinė kalba Latvijoje: problemos ir perspektyvos“), Danų kalbos tarybos pirmininkė Sabine Kirchmeier-Andersen („Kalbos politika Danijoje ir kitose šiaurės šalyse“), Prancūzų kalbos ir Prancūzijos kalbų Generalinės delegacijos pirmininko pavaduotojas Jeanas-François Baldi („Prancūzijos kalbų politika globalizacijos kontekste“), Monpeljė Paulio-Valéry universiteto dėstytojai Henri Boyer ir Carmen Alén Garabato („Prancūzų kalbos politika istorijoje: didybė ir ribos“). Daugelis šalių susiduria su tomis pačiomis problemomis – stiprėjančiu (ypač per verslą) anglų kalbos poveikiu, nepakankamu nacionalinių kalbų pritaikymu informacinėse technologijose, per menku įvairių visuomenės grupių į(si)traukimu svarstant kalbos klausimus ir kt.

     Vilniaus universiteto docentė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė Irena Smetonienė prisiminė Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 m. gairių kūrimo istoriją („Lietuvių kalbos planavimo pradžia: patirtys ir pamokos“), atkreipė dėmesį į kai kuriuos aktualius dalykus, kurie turėtų būti aptariami ir būsimose gairėse.

     Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė Rita Miliūnaitė skaitė pranešimą „Kalbos prestižas kaip kalbos politikos objektas“, Lietuvos edukologijos universiteto docentė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė Lina Murinienė – pranešimą „Lietuvių kalbos vartosenos pokyčiai Europos Sąjungos kontekste“. Vilniaus universiteto profesorė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė Meilutė Ramonienė pranešime „Lietuvių kalba Lietuvos miestuose ir išeivijoje“ supažindino su dviejų tiriamųjų projektų rezultatais.

     Diskusijose kalbėta apie lietuvių kalbai kylančius pavojus ir iššūkius, siūlyta, kokius kalbos planavimo aspektus turėtų apimti būsimos valstybinės kalbos politikos gairės.
 

     (Konferencijos transliacijos įrašas artimiausiu metu bus paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje, žr. LRS.lt.)