Spausdinti

Pokalbis apie Kalbos komisijos 2019 m. nuveiktus darbus su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu. 

     Ką naujo ir reikšmingo per 2019-uosius komisijai pavyko nuveikti, kokie ryžtingiausi žingsniai žengti?

   Reikšmingiausi darbai yra susiję su strateginių dokumentų rengimu. Pradėkime nuo to, kad Vyriausybė patvirtino mūsų parengtą Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių planą, ir mes tą planą pradėjome įgyvendinti. Jame numatyta daug svarbių žingsnių, tarp jų – ir ilgalaikės lietuvių kalbos strategijos sukūrimas. Jau pradėjome šios strategijos parengiamuosius darbus. Pernai komisija patvirtino Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą, ji šiemet pradėta vykdyti.
   Didelį rezonansą visuomenėje sukėlė sprendimas keisti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo statusą. Tai buvo labai svarbus strateginis darbas, nes sąrašas jau buvo gerokai senstelėjęs, selektyvus ir neatspindėjo dabartinės kalbos normų. Buvo nuspręsta eiti bendradarbiavimo su visuomene keliu – skatinti ją pačią sąmoningai žiūrėti į kalbos kultūrą, kalbos ekologiją, o ne grūmoti baudomis. Tai nereiškia, kad kalbos taisyklingumas tapo nebereikalingas. Kalbos klaidų sąrašas lieka, tik ne kaip teisės aktas, o kaip komisijos aprobuotas normų sąrašas. Kalbos inspekcija, kalbos tvarkytojai ir toliau gali juo remtis, bet negali skirti finansinių baudų. Tai buvo drąsus žingsnis link suartėjimo ir susitarimo su visuomene.
   Pernai VLKK nutarimu buvo patvirtintos naũjos skyrybos taisyklės. Esmingesnių skyrybos pasikeitimų jose nedaug, daugiausia taisyklės tikslintos ir papildytos, kad teksto autoriams būtų lengviau pasirinkti reikiamą sintaksinio vieneto skyrimo atvejį. Iki tol skyrybos taisyklės veikė pagal du komisijos nutarimus (Privalomosios ir Pasirenkamosios skyrybos taisyklių) ir buvo suskirstytos atsižvelgiant į skyrimo būtinumą. Naujame nutarime taisyklės vėl suvienytos sintaksinių reiškinių pagrindu. Esu dėkingas Klaipėdos universiteto profesoriui Albinui Drukteiniui, kuris vadovavo atnaujintų taisyklių rengimui ir kurio pastangomis buvo parengtas skyrybai skirtas leidinys su gausiais taisyklių komentarais. Šiuos darbus rėmė komisija iš Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programos lėšų.
   Metų pabaigoje pradėjo veikti atnaujintas Terminų bankas. Bankas veikia 15 metų, taigi modernizuoti šią sistemą jau buvo būtina. Galima džiaugtis, kad šios komisijos kadencijos pradžioje pavyko gauti tikslinį finansavimą bankui atnaujinti. Per tuos 15 metų Terminų bankas tapo ne tik Lietuvoje žinomu terminų šaltiniu, bet ir yra integruotas į Europos Sąjungos institucijų terminų paieškos sistemas. Naujoji jo versija patogesnė naudotis (išplėstos paieškos galimybės), yra pritaikyta ir mobiliųjų įrenginių naudotojams.

    Kokių dar naujų tendencijų išryškėjo komisijos veikloje?

   2019-aisiais dar labiau atsivėrėme visuomenei. Pernai buvo daug vizitų už sostinės ribų, VLKK bendravo su žmonėmis, aiškino kalbos politiką ir jos svarbą. Surengtos septynios išvykos į Lietuvos savivaldybes, susitikta su 15-os savivaldybių merais, administracijos direktoriais, kalbos tvarkytojais, vietos bendruomenėmis. Su savivaldybių vadovais aptarti valstybinės kalbos priežiūros klausimai, kalbos tvarkytojų darbo aktualijos. Tai irgi rodo, kad nenorime šiems specialistams svarbių klausimų svarstyti už uždarų biurokratinių durų. Su kalbos priežiūros (tvarkybos) sistemos reformos projekto rengimo darbo grupe pernai pavyko išdiskutuoti ir apibrėžti kalbos priežiūros reformos tikslus. Siekiame veiksmingesnės valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės savivaldybėse norėdami užtikrinti, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų šią funkciją vykdantis kalbos tvarkytojas ir jam būtų sudarytos sąlygos tinkamai atlikti numatytus darbus.

   Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, jos sekretoriato kasdienybė – daug kruopščių, profesinio išmanymo reikalaujančių nuolatinių darbų. Kokie jų rezultatai?

  Taip, didžioji dalis komisijos darbų – rutininiai, bet jie ne mažiau svarbūs. Per metus suteikiame nepaprastai daug kalbos konsultacijų – pernai net 39 tūkst. telefonu ir internetu! Tai tikrai įspūdingas skaičius, rodantis, kad visuomenė turi patikimą partnerį, kuris visada atsakys į iškilusius klausimus.
   Per metus parengta beveik 600 ekspertinių išvadų dėl asmenvardžių, vietovardžių, įstaigų pavadinimų, žodžių, junginių taisyklingumo, žodžių ir sakinių prasmės aiškinimo, terminų vartojimo ir kt. Daugėja klausimų dėl asmenvardžių – per 2019 m. išnagrinėta daugiau kaip 300 klausimų dėl asmenvardžių (2018 m. – apie 250, 2017 m. – apie 230). Tai klausimai dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt. Klausimų, kaip visada, sulaukiama iš metrikacijos įstaigų, fizinių asmenų, teismų.
   Iš vietovardžių interesantus daugiausia domina gatvių pavadinimai. Pernai devynios savivaldybės kreipėsi dėl gatvėvardžių įvertinimo, ir šis skaičius auga.
   2019-aisiais 11-oje aukštųjų mokyklų suorganizuota 10 bendrinės lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo seminarų aukštųjų mokyklų dėstytojams ir doktorantams, mokslo žurnalų, vadovėlių ir kitų priemonių rengėjams. Surengti du seminarai mokslo žurnalų, vadovėlių ir kitų priemonių redaktoriams ir vertėjams.
   Komisija parėmė devynių knygų leidybą. Visos jos vertingos, bet labiausiai norėčiau išskirti Irenos Smetonienės, Kristinos Rutkovskos ir Mariaus Smetonos monografiją „Kalba. Tauta. Valstybė“, kurioje gvildenamos pagrindinės lietuviams vertybės.

    Komisijai tenka spręsti nemažai teisinių klausimų, ginti Valstybinės kalbos įstatymą. Kuo buvo ypatingi praėję metai šiuo aspektu?

   Pernai teko aiškintis daug teisinių dalykų dėl asmenvardžių bendradarbiaujant su Teisingumo ministerija. Ministerijai pateikėme pastabų dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių pakeitimo. Teko daug diskutuoti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dalyvauti Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje Klaipėdoje. Ten nagrinėtas klausimas, kokios galimybės užsienio valstybių piliečiams eiti Lietuvos aukštųjų mokyklų ar mokslinių institutų vadovų pareigas. Pavyko apginti poziciją, kad pagal Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnį mokslo įstaigų vadovais gali būti tik mokantieji valstybinę kalbą. Vyko daug diskusijų Seime ir kitur dėl juridinių asmenų pavadinimų, dėl būtinybės teikti pavadinimus laikantis Lietuvos įstatymų ir dėl VLKK vaidmens konsultuojant verslininkus.

    Kalbos konsultacijų bankas, Terminų bankas yra VLKK ilgamečio darbo vaisius. Ar naudojamasi šiais duomenynais, kita kalbine informacija?

   Konsultacijų bankas yra vienas iš populiariausių Lietuvoje. Nesutiksi redaktoriaus ar mokytojo, kuris nesinaudotų juo. Konsultacijų banke per metus apsilanko per milijoną interesantų. Iš viso jame yra per 13 tūkst. antraštinių žodžių. Bankas nuolat pildomas pačiais aktualiausiais klausimais. Pernai jis papildytas 575 naujais įrašais.
   Terminų banką per metus aplanko per 100 tūkst. lankytojų. Paieška dažnai atliekama pagal kitų kalbų atitikmenis, nes jame galima rasti ne tik anglų, prancūzų, vokiečių, rusų kalbų atitikmenų, bet ir kai kurių latvių, ispanų, italų kalbų terminų. Per metus banke vidutiniškai paskelbiama apie 1000 aprobuotų terminų straipsnių – tai terminai iš teisės aktų. Praėjusiais metais 22 valstybės institucijų terminijos komisijos į Terminų bankui pateikė daugiau kaip 900 teisės aktų terminų straipsnių. Taip pat pernai į banką įtraukta beveik 1000 teiktinų biologijos nomenklatūros lietuviškų pavadinimų. Jų sąrašus siūlo ir rengia biologijos specialistai, o komisija tvirtina protokoliniais nutarimais. Bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto mokslininkais buvo parengti ir Terminų banke paskelbti terminų straipsnių rinkiniai, sudaryti iš keturių šio universiteto išleistų vadovėlių. Iš viso 2019 m. pabaigoje Terminų banką sudarė beveik ketvirtis milijono terminų straipsnių.

    Komisijos oficialioje svetainėje www.vlkk.lt yra ir daugiau naudingų duomenų. Ar lankoma svetainė, ar žmonės žino apie čia esančius informacijos turtus?

   Svetainė yra labai svarbi, joje žmonės naršo ieškodami informacijos apie komisiją, jos nutarimus, kitus teisės aktus, ieško kalbos naujovių, publikacijų kalbos klausimais ir kt. Svetainės lankomumas, palyginti su 2018 m., pernai išaugo 16 proc. Jis kasmet proporcingai auga. Mūsų svetainėje apsilanko dažnas rašto žmogus. Lankomiausi skyriai – „Rašyba“, „Skyryba“, „Lietuvos vietovardžiai“, „Asmenvardžiai“. Lankytojams aktualiausi nutarimai – dėl skyrybos, rašybos, asmenvardžių gramatinimo, taip pat buvo aktyviai domimasi praktiniais įmonių pavadinimų sudarymo klausimais.
    Pasvetainę vardai.vlkk.lt per 2019 m. aplankė daugiau kaip 64 tūkst. unikalių lankytojų ir tai yra beveik ketvirčiu daugiau nei 2018 m. Tai džiugina, nes akivaizdu, kad žmones domina vardų kultūra. Siekiant palengvinti vardų pasirinkimą ir jų užrašymo vertinimą lietuvių kalbos požiūriu toliau pildomas svetainėje esantis Piliečių vardų sąvadas. Dabar jame netoli 4 mln. asmenų vardų.
   Pasvetainę pasaulio-vardai.vlkk.lt per praėjusius metus aplankė 21 tūkst. lankytojų, o tai yra penktadaliu daugiau negu 2018 m.

       Kokiais dar būdais, be įprastų priemonių, siekėte stiprinti valstybinės kalbos prestižą? Kokios tradicijos tęsiamos?

   Šalyje ir pasaulyje nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios organizuojame Lietuvių kalbos dienas. Pernai įvyko ketvirtosios Lietuvių kalbos dienos, taigi jas jau galime vadinti tradicija. Šalies savivaldybėse, kultūros centruose, mokyklose, muziejuose, bibliotekose, užsienio lietuvių bendruomenėse įvyko daugiau nei 3000 kalbai skirtų renginių. Renginius organizavo ir lietuviai iš Austrijos, Baltarusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos, Latvijos, Norvegijos, Vokietijos. Kasmet susidomėjimas vis auga, ir tai mus džiugina. Ypač populiarėja užsienyje gyvenantiems lietuviams skirta lietuvių kalbos viktorina, kurios klausimų sukūrimu ir prizais pasirūpina komisija. Ne mažiau mėgstamas ir Nacionalinis diktantas – jį noriai rašo lietuviai ir tolimiausiuose pasaulio kampeliuose.
   Stengiamės pastebėti ir įvertinti kalbos puoselėjimui atsidavusius žmones. Kartu su Lietuvos mokslų akademija surengtame renginyje pernai jau penktą kartą buvo įteikti VLKK apdovanojimai – skulptūrėlės „Sraigė“ – už reikšmingus darbus lietuviškos terminijos kūrimo, lietuvių kalbos puoselėjimo ir visuomenės kalbinio švietimo srityse. 2019-aisiais už „Paukščių pavadinimų žodyno“ sudarymą apdovanoti Mečislovas Žalakevičius ir Irena Žalakevičienė, už lietuvių kalbos puoselėjimą, tautinių mažumų kalbinį švietimą, pagalbą įvairių tautybių Lietuvos gyventojams integruojantis į visuomeninį gyvenimą – VšĮ Tautinių bendrijų namų direktorė Alvida Gedaminskienė, o už lietuvių kalbos puoselėjimą, šviečiamųjų kalbos ir kultūros renginių organizavimą, kalbos leidinių rengimą ir redagavimą – Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkė, Panevėžio r. savivaldybės kalbos tvarkytoja Birutė Goberienė.

   Ko palinkėtumėte „Gimtosios kalbos“ skaitytojams ir visiems lietuviakalbiams?

   Linkiu būti kūrėjais. Kūrybingo žmogaus mąstymas platus. Jo išraiškai reikia aiškios, turtingos ir nesupainiotos kalbos. Kūrybingas žmogus kurs kūrybingą bendruomenę, visuomenę, kuri bus pasirengusi kurti ir šiuolaikinę, stiprią, patogią valstybę.

                                                         Kalbėjosi Aurelija Baniulaitienė

(Paskelbta žurnale „Gimtoji kalba“, 2020 m. Nr. 5, p. 12–16.)