Spausdinti

Ankstesnių metų apžvalgose rašėme apie atskirus kompiuterijos žodynus. 2018 metais buvo atliktas apibendrinantis mokslinis darbas – išleista monografija „Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai“ [1]. Ją sudaro septyni atskirų autorių parašyti skyriai: 

  1. Informatikos ir kompiuterijos lietuviškos terminografijos ir terminijos norminimo bei tyrimų apžvalga (Jolanta Gaivenytė-Butler);
  2. Terminizuotieji ir metaforiniai informatikos ir kompiuterijos terminai (Robertas Stunžinas);
  3. Informatikos ir kompiuterijos termininiai naujadarai (Alvydas Umbrasas);
  4. Kitų kalbų poveikis lietuviškai informatikos ir kompiuterijos terminijai (Palmira Zemlevičiūtė);
  5. Informatikos ir kompiuterijos terminijos raida ir sinonimija (Albina Auksoriūtė);
  6. Visuomenės nuostatos dėl lietuviškų informatikos ir kompiuterijos terminų: argumentai už ir prieš (Asta Mitkevičienė);
  7. Lietuvių ir latvių kalbų informatikos ir kompiuterijos terminijos bendrybės ir skirtybės (Solvita Labanauskienė).

   2018 m. kovo mėnesį jau penktą kartą vyko gražiausio interneto posričių vardo, turinčio savitųjų lietuviškų raidžių, rinkimai. Pirmąją vietą užėmė miškininkystės paslaugų bendrovės UAB „Šilinga“ svetainės vardas „Šilinga.lt“. Antroje – „Nusišypsok.lt“, šioje svetainėje siūloma sukti klausimų ratą. Trečioje – „MėtinisGyvenimas.lt“, šios svetainės paantraštė: „Gyventi galima kitaip. Ramiau, paprasčiau, nuoširdžiau“[2].

   2018 metų pabaigoje srityje „lt“ buvo 1563 posričių vardų, turinčių savitųjų lietuviškų raidžių, kas sudaro 0,81 proc. visų registruotų. Lygiai prieš metus tokių vardų buvo 1633, jie sudarė 0,87 proc. visų vardų. Taigi, žingsniuojame atgal. Palyginimui: Danijoje analogiškų vardų apie 5,5 proc., Švedijoje – 5 proc., Vokietijoje – 4 proc., Vengrijoje – 3,4 proc., Suomijoje – 3,1 proc., Estijoje – 2,3 proc. [3].

   Spalio mėnesį vykusios Europos programavimo savaitės metu buvo surengta Programų vertimo pamoka. Ji vyko dviejose vietose: Vilniuje, VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute nuotoliniu būdu ir VU Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institute stacionariai. Buvo ieškoma lokalizavimo klaidų programose „MS Word“ ir „LibreOffice Writer“ [4].

   Didelę atvirųjų programų lokalizavimo darbų dalį sudaro tęsiamas nuolat atnaujinamų linukso sistemų „Gnome“ [5], „Debian“ [6] ir KDE [7] lokalizavimas. 2018 metų pabaigoje visose trijose sistemose drauge buvo 1172 tūkst. eilučių. Į lietuvių kalbą buvo išversta 515 tūkst., kas sudaro 44 proc.

   Palyginimui su kitomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis vertimų į tas kalbas apimtis pateiksime grafiškai. Trijų kalbų rezultatai viršija šimtą procentų. Taip yra dėl to, kad į tų kalbų „Debiano“ sistemas įdėta papildomų komponentų.



   Čia kalbos išdėstytos jų valstybių gyventojų skaičiaus mažėjimo eile. Mat kai yra daugiau gyventojų, tai turėtų būti daugiau ir savanorių, daugiau išverstų eilučių. Jeigu visų tautų savanoriai verstų vienodai, tai ir jų rezultatai būtų išsidėstę tolygiai mažėjančiai. Matome, kad taip yra ne visur. Nukrypimai nuo tolygumo rodo atskirų kalbų lokalizuotojų pažangą arba atsilikimą nuo gretimų kalbų pagal gyventojų skaičių.

   Įdomi lietuvių kalbos situacija. Lenkiame daugiau gyventojų turinčią Kroatiją ir atsiliekame nuo mažiau gyventojų turinčios Slovėnijos. Dvi kalbos – airių (ga) ir maltiečių (mt) – nuo gretimų kalbų smarkiai atsilieka. Mat jų valstybėse anglų kalba taip pat laikoma oficialia ir užgožia jų gimtąsias kalbas.

   Dabar – apie ateitį. Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 27 d. nutarimu patvirtintos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės [8]. Pacituosime keletą jose esančių punktų, susijusių su lietuvių kalba kompiuteriuose:

   14. Svarbiausi veiksniai, turintys teigiamos įtakos dabartinei valstybinės kalbos būklei, yra šie:
   14.2. lietuvių kalba vartojama visose viešojo gyvenimo srityse, yra įsitvirtinusi elektroninėje terpėje.
   15. Svarbiausi veiksniai, turintys neigiamos įtakos dabartinei valstybinės kalbos būklei, yra šie:
   15.7. per lėtas ir ne visada visuomenės poreikius atitinkantis kompiuterinių programų lokalizavimas. <...> 

   17. Šiandien daugelis pasaulio kalbų vis labiau konkuruoja tarpusavyje. Valstybinės kalbos santykis su anglų kalba ir kitomis kalbomis įvairiose viešojo vartojimo srityse ne visada aiškiai reglamentuotas: <...>
   17.5.3. Mokslo reikmėms yra sukurtas originalus lietuviškas kompiuterinis šriftas Palemonas. Siektina, kad jis būtų įtrauktas į programinės įrangos gamintojos bendrovės Microsoft šriftų meniu. <...> 

   Valstybinės kalbos politikos uždaviniai: <...> 
   41. Stiprinti lietuvių kalbos statusą daugiakalbės Europos sąlygomis:
   41.1. prisidėti prie kalbų lygybės principu grindžiamos tarptautinės kalbos politikos ir teisės formavimo atsižvelgiant į Lietuvos interesus.
   42. Užtikrinti visavertį valstybinės kalbos funkcionavimą visose viešojo vartojimo srityse:
   42.3. užtikrinti visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą elektroninėje terpėje ir jos lietuvinimo pažangą:
   42.3.1. užtikrinti lietuvių kalbos kompiuterizavimo darbų koordinavimą ir pakankamą finansavimą;
   42.3.2. siekti didinti lietuviškos arba sulietuvintos programinės įrangos prieinamumą visuomenei ir skatinti jos naudojimą;
   42.3.3. siekti užtikrinti galimybę naudotis lietuviška arba sulietuvinta programine ir technine įranga valstybės institucijose ir įstaigose, mokymo ir studijų įstaigose, viešosios prieigos vietose. <...> 

Doc. dr. Gintautas Grigas

(Skelbiama iš kompiuterijos leidinio ne tik mokytojams „Veidrodis“, 2019 m. vasario 22 d.)

________________________________
Literatūra

1. J. Gaivenytė-Butler, R. Stunžinas, A. Umbrasas, P. Zemlevičiūtė, A. Auksoriūtė, A. Mitkevičienė, S. Labanauskienė. Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai. Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2018, 440 p.

2. Išrinktas gražiausias interneto srities vardas – Šilinga.lt
(http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/isrinktas-graziausias-interneto-srities-vardas-silinga-lt).

3. Ketvirtį amžiaus sulaukęs lietuviškas domenas padeda puoselėti lietuvių kalbą
(https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/ketvirtį-amžiaus-sulaukęs-lietuviškas-domenas-padeda-puoselėti-lietuvių-kalbą.d?id=77549977).

4. Programų vertimo pamoka // Lietuvių kalba kompiuteryje. Renginiai (http://ims.mii.lt/kalba/Renginiai.html).

5. GNOME 3.30 (stable) laida (https://l10n.gnome.org/releases/gnome-3-30/).

6. Status of the l10n in Debian — ranking PO files between languages
(https://www.debian.org/international/l10n/po/rank).

7. KDE Localisation (https://l10n.kde.org/stats/gui/trunk-kf5/team/).

8. Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių
(https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/211e99c07b6f11e8ae2bfd1913d66d57).

Ankstesnių metų apžvalgos

2017 m.:
Programinės įrangos lietuvinimas 2017 metais http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/programines-irangos-lietuvinimas-2017-metais // Veidrodis, 2018-02-19;
VLKK, 2018-02-20 (http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/programines-irangos-lietuvinimas-2017-metais).

2016 m.:
Programinės įrangos lietuvinimas 2016 metais // Veidrodis, 2017-02-22; VLKK, 2017-02-23 (http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/programines-irangos-lietuvinimas-2016-metais).

2015 m.:
Programinės įrangos lietuvinimas 2015 metais // Veidrodis, 2016-02-11; VLKK, 2016-02-15 (http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/programines-irangos-lietuvinimas-2015-metais).

2014 m.:
Programinės įrangos lietuvinimas 2014 metais // Veidrodis, 2015-02-20; VLKK, 2015-02-23 (http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/programines-irangos-lietuvinimas-2014-metais).

2013 m.:
Programinės įrangos lietuvinimas 2013 metais // Veidrodis, 2014-02-07; VLKK, 2014-02-10; (http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/programines-irangos-lietuvinimas-2013-metais).

2012 m.:
Programinės įrangos lietuvinimas 2012 metais // Veidrodis, 2013-01-27; VLKK, 2013-01-31 (http://vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/programines-irangos-lietuvinimas-2012-metais).

2011 m.:
Programinės įrangos lietuvinimas 2011 metais // Veidrodis, 2012-01-27; VLKK, 2012-02-01 (http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/programines-irangos-lietuvinimas-2011-metais).

2001–2010 m.:
Lietuvybės kompiuteryje raida XXI a. pirmajame dešimtmetyje // Kompiuterininkų dienos – 2011, Vilnius: „Žara“, 2011, p. 85–103. (http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/lietuvybes-kompiuteryje-raida-xxi-a-pirmajame-desimtmetyje).