Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių (patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178) 15.6 punktą po tiesioginės kalbos esantys arba į tiesioginę kalbą įsiterpę autoriaus žodžiai pradedami mažąja raide. Tiesioginė kalba nuo jų skiriama brūkšniais, kurie rašomi po kablelio (šauktuko, klaustuko ar daugtaškio) prieš autoriaus žodžius. Po autoriaus žodžių dedamas taškas, kablelis ar, rečiau, dvitaškis. Pvz.:

  – Na, tik sakyk greičiau,ragino Antanas.
  – Kaipgi aš tau akis dūmiau? – nesuprato Baltaragis.
  – Nusiramink, – ramino vyrai. – Mes tau nieko bloga nepadarysime. 
  – Teisybė, – pritarė Lankutienė ir pasiteiravo: – O Vilko Martynas?

     Autoriaus žodžiuose paprastai būna kalbėjimo, galvojimo reikšmės veiksmažodžių (pvz.: tarė, sušuko, atsakė, paklausė, paaiškino, pasiūlė, priminė, lepterėjo, užgiedojo, apibarė, mąstė, stebėjosi). Jei tokie veiksmažodžiai vartojami kaip įvadininiai, po jų prieš tiesioginę kalbą rašomas dvitaškis (plg. paskutiniame pavyzdyje pasiteiravo: ...), o jei įvedamųjų žodžių nėra, prieš tiesioginę kalbą einantis sakinys baigiamas tašku (ar kitu sakinio pabaigos ženklu), tiesioginė kalba pradedama didžiąja raide, dažniausiai – nauja eilute (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 219, § 234–235). 

      Jei autoriaus žodžiai nepratęsia prieš juos einančios tiesioginės kalbos, yra savarankiški ar labiau susiję su tolesne to paties veikėjo kalba, po pradžioje einančios tiesioginės kalbos gali būti rašomas taškas (arba kiti sakinio galo ženklai) ir autoriaus žodžiai pradedami didžiąja raide (žr. Skyrybos taisyklių 15.6 punkto pastabą). Pvz.:

   – Aišku, aš juos pažįstu. – Ji visada visus pažinojo. – Ir ką? 
  – Aš nenoriu toks būti, negaliu. – Dabar jis atsisuko į tėvą. – Štai kaip yra <...>
  – Nesvarbu. – Džordžas veidu įsikniaubė į delnus ir pamačiau, kaip jam pro pirštus sunkiasi drėgmės lašas. – Tai mane graužia, – pasakė jis. 

     Toje pačioje eilutėje, kaip veikėjo kalba, rašomas įterpimas būna vienaip ar kitaip susijęs su to paties veikėjo kalbėjimo situacija, kitaip turėtų būti rašomas naujoje eilutėje. 

Žymės: rašyba, skyryba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą