Šiame skyriuje:

1. Būtiniausi tarties reikalavimai (žr. 1997-12-18 VLKK nutarimą Nr. 68; Didžiosios klaidos/ Būtiniausi lietuvių tarties reikalavimai; dar žr. VDU Tarties žodyną). 
2. Kirčiavimo rekomendacijos (patvirtintos VLKK, parengtos ir komentuojamos Tarties ir kirčiavimo pakomisės narių; pradėtos rengti atsižvelgiant į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redaktorių pageidavimą tikslinti ligtolines „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ kirčiavimo normas, taigi VLKK rekomendacijose – tik skirtumai, o tai, kam pritariama, rekomendacijose neminima. Rekomendacijos dar patikslintos atlikus kirčiavimo polinkių tyrimus (2008, 2013–2014, 2016–2018 m.) Į VLKK rekomendacijas atsižvelgiama 7-ajame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime, taip pat palengva skelbiamame „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. 
   Suvestiniai sąrašai – bendrasis ir pagal kalbos dalis: 
   
   Rekomenduojamų kirčiavimo variantų abėcėlinis sąrašas (atnaujintas 2018 m. rugpjūtį; pranešimas 2018-09-06, VLKK.lt);  
   

   Rekomenduojami daiktavardžių kirčiavimo variantai (2017-12-15), PDF, 152 KB; 

   Rekomenduojami būdvardžių kirčiavimo variantai (2018-01-04), PDF, 94 KB; 

   Rekomenduojami veiksmažodžių kirčiavimo variantai (2018-05-21), PDF, 159 KB. 
   
   Kirčiavimo rekomendacijų (protokolinių nutarimų) suvestines redakcijas, komentarus žr. poskyriuose (taip pat skelbta žurnale „Gimtoji kalba“, MELC).

3. Polinkių tyrimai. Vykdant projektoą „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir šnekamosios kalbos kirčiavimo tendencijos“ pirmą kartą lietuvių kalbotyros istorijoje buvo kompleksiškai ištirti jaunimo kalbos kirčiavimo polinkiai (projektas finansuotas iš VLKK koordinuojamos programos lėšų, projekto vykdytojas – VDU, projekto vadovė – prof. dr. Asta Kazlauskienė). Tyrimas atliktas penkiuose Lietuvos universitetuose, vykdytojai-koordinatoriai universitetų akcentologijos dėstytojai, informantai – pirmųjų kursų studentai. Plačiau žr. straipsnių rinkinyje „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: Bendrinės kalbos normos ir vartosenos tendencijos“ , sud. A. Kazlauskienė, Kaunas, 2013 (dar čia); J. Kazlauskas „Jaunimo kirčiavimo polinkių tyrimas. Pradžios pabaiga“ (VLKK.lt, 2014-02-12). 
   2014–2016 m. atliktas dar vienas tyrimas „Vidurinės kartos inteligentų kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su bendrinės kalbos normomis" (projekto vadovas – prof. dr. Bonifacas Studžia), plačiau žr. „Naujausi lietuvių kalbos kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su kodifikuotomis normomis“ (mokslo straipsnių rinkinys, sud. B. Stundžia, VU). 
   Remdamasi pirmojo tyrimo rezultatais pakomisė 2013 m. pradėjo kirčiavimo rekomendacijų peržiūrą, atnaujino 2016 m.: kai kurios kirčiavimo gretybės sukeistos vietomis, neaktualių variantų atsisakyta, įrašyta naujų. Peržvalga ir normų tikslinimas baigti 2018 m.
   
   
4. Projektai. Dėl tarptautinių žodžių su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er, eu kirčiavimo, žr.: projektą (2016-09-26); B. Stundžios 2016-06-21 komentarą; A Pupkio ir R. Miliūnaitės straipsnius svetainėje kalbosnamai.lt (2016-05-03). Dar žr.: rekomendacijų K-3.1, K-4.1, K-11.1, K-16.1 2008 m. papildymai ir komentarai: A. Pangonytė,2008-06-03, B. Stundžia 2008-12-05. 
5. Daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai (žr. žemiau). 
6. Būdvardžių kirčiavimo pavyzdžiai (žr. būdvardžių rekomendacijoms skirtų puslapių pabaigoje: dėl pirminių ir galūninės darybos – 10-osios, dėl priesaginių būdvardžių – 11-osios, dėl įvardžiuotinių formų – 21-osios).
7. Kirčiuotų raidžių tvarkyklės (žr. skyriuje Palemonas; apie jų taikymą žr. Naujienose).
8. Kaip uždėti kirtį spausdinant? Jei nesinaudojate „Palemono“ šrifto tvaryklėmis, kirčius galima surinkti taip: kursorių statyti po raidės, ant kurios dedate kirtį, surenkate skaitmeninį kodą ir nuspaudę klavišą Alt spaudžiate raidę x:

• kairinis – 300+Alt+x
• dešininis – 301+Alt+x 
• riestinis – 303+Alt+x

1. Rekomenduojama literatūra ir įrankiai:
   
   • D. Mikulėnienė, A. Pakerys, B. Stundžia „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas“ (+CD: Bendrinių žodžių kirčiavimo žodynas, Tikrinių žodžių kirčiavimo žodynas). Ats. redaktorius Antanas Pakerys, išleido Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla (plačiau žr. Naujienų skyriuje Nauji leidiniai, čia), 2-asis pataisytas leidimas 2008 m. Tai pagrindinių kirčiavimo taisyklių rinkinys, laikytinas norminiu – apsvarstytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. gegužės 24 d. posėdyje.
   • Kirčiuoklė „Kirčiavimas internetu“ – VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sukurtas kirčiavimo programa (kūrė Giedrius Norkevičius, Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis, Airenas Vaičiūnas, Adas Petrovas; kuriant panaudotas Vytauto Zinkevičiaus lemuoklis ir Vido Daudaravičiaus vienareikšminimo įrankis), žr. svetainėje donelaitis.vdu.lt, čia arba čia.
   • Kirčiavimo treniruoklis – lietuvių kalbos programa, skirta norintiems išmokyti taisyklingai kirčiuoti (mokomoji priemonė 10–12 kl.). Žr. čia. 
   • Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa (VDU), žr. tartis.vdu.lt. 
   • Tarties žodynas (VDU) – tai nėra antraštinių žodžių tarimo žodynas, jis sudarytas remiantis rišlios kalbos tekstais ir čia teikiamos įvairios žodžių formos, iš viso 75 tūkstančiai žodžių ir jų formų. Žodynas skirtas studentams, besimokantiems bendrinės tarties, pedagogams, radijo ir televizijos diktoriams bei laidų vedėjams, aktoriams, visiems, kurie mokosi taisyklingos lietuvių kalbos tarties. 
   • Lietuvių kalbos naujažodžių tartuvas (garsinis naujažodžių žodynėlis, kuriame, naudojant lietuvių šnekos sintezatorių, galima išgirsti, kaip tarti ir kirčiuoti naujai lietuvių kalboje atsiradusius žodžius), žr. liepa.rastija.lt/Tartuvas. 
   • Apie tarties dalykus Kalbos konsultacijų banke: č, dž tarimas, rašymas skoliniuose; kaip tarti santrumpą LT: priebalsis l minkštasis ar kietasis?; kaip tarti žodį „jubiliatas“; „heroika“, bet „herojiškas“; kaip tarti žodį „kompiuteris“ aip tarti žodį „kompiuteris“ – su jotu be; ar terpti jotą tariant „kapelionas“? 

 ____________________

 DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO PAGAL KIRČIUOTES PAVYZDŽIAI

Dviskiemeniai daiktavardžiai

1-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtapradė, kirtis pastovus šaknyje.

2-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtagalė arba trumpa, kirtis daugiskaitos naudininke (N.) visada yra šaknyje, o galininke (G.) – galūnėje. Būkite atidūs – kirtis šokinėja!

3-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtapradė, kirtis nepastovus (daugiskaitos naudininke visada galūnėje, o galininke – šaknyje).

4-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtagalė arba trumpoji, o kirtis nepastovus (daugiskaitos naudininke ir galininke visada galūnėje – beveik visuose dgs. linksniuose kirtis galūnėje).

Daugiaskiemeniai daiktavardžiai

1-oji kirčiuotė

Kirtis pastovus.
Pagal šią kirčiuote kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis kirčiuotomis priesagomis: -áitis, -áitė (vaikáitis, mergáitė, bet aukštaĩtis, aukštaĩtė, žemaĩtis, žemaĩtė), -ė́jas, -ė́ja (kirpė́jas, kirpė́ja), -ė́nas, -ė́nė (kurė́nas, Atė́nė, indė́nai), -ýba (vadýba), -ýbė (puikýbė), -íena (naujíena), -íenė (karalíenė; išskyrus valgių pav.), -ýna (lentýna), -ýnas (ąžuolýnas), -ójas (artójas), -ókšnis (upókšnis), -ónis, -ónė (ligónis, ligónė), -óvė (bendróvė), -ū́kštis, -ū́kštė (berniū́kštis, mergiū́kštė) ir kt.; su šiomis nekirčiuotomis priesagomis: -ana, -ėlis, -ena, -estis, -sena, -tojas ir kt.; su šiais kirčiuotais priešdėliais: añt- (añtpirštis), apý- (apýlinkė), ãt- (ãtgarsis), į́- (į́našas), ìš- (ìštuoka), núo- (núomonė), pér- (pérkėla), per̃- (per̃kaktis), pó- (pósūkis), príe- (príemonė), príeš- (príešnuodis), pró- (prósenelis), są́- (są́voka), sám- (sámbūris), sán- (sántykis) ir kt.;
tarptautiniai daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -ánsas (balánsas, seánsas), -ántas (debiutántas, gigántas), -ė́jas, -ė́ja (chorė́jas, alė́ja), -èrnas (koncèrnas, ekstèrnas), -òrtas (ekspòrtas, kuròrtas), -òrdas (rekòrdas), -ùrsas (konkùrsas).

2-oji kirčiuotė

Kirtis nepastovus, priešpaskutinis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas.
Pagal šią kirčiuote kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -aĩnis (saldaĩnis), -aĩnė (svetaĩnė), -ãlius, -ãlė (miegãlius, miegãlė), -ẽklis (varvẽklis), -ẽlis, -ẽlė (bernẽlis, mergẽlė), -ė̃lis (kartė̃lis), -ė̃lė (arbatė̃lė), -ė̃sis (degė̃sis), -ė̃stas (skanė̃stas), -iẽnė (uogiẽnė), -iẽtis, -iẽtė (vilniẽtis, vilniẽtė), -yklà (šaudyklà), -ỹklė(s) (taupỹklė), -ỹnė(s) (sūpỹnės), -ỹstė (draugỹstė), -õkas, -õkė (naujõkas, naujõkė), -õklis, -õklė (svajõklis, svajõklė), -õnė (keliõnė), -õtė (mazgõtė), -õvas, -õvė (užsakõvas, užsakõvė), -uõklis, -uõklė (matuõklis, matuõklė), -uõlis, -uõlė (gražuõlis, gražuõlė), -ū̃nas, -ū̃nė (klajū̃nas, klajū̃nė; išskyrus tikrinius dktv. – jie tvirtapradžiai, Perkū́nas) ir kt.;
tarptautiniai daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -eñtas (dokumeñtas, pacieñtas), -iẽrius (inžiniẽrius), -yrà (satyrà), -ỹras (turnỹras), -yvà (alternatyvà, direktyvà), -ỹvas (kolektỹvas), -õrius (kalendõrius), -ū̃nas (taifū̃nas, Neptū̃nas), -ūrà (kultūrà, struktūrà), -èlė (paralèlė, novèlė), -è̀ras (ampèras, barjèras), -ètas (bufètas, komitètas), -èzė (hipotèzė), -grãfas (autogrãfas, paragrãfas), -ìstas (artìstas, hinduìstas), -ìzas (servìzas), -ìzė (hidrolìzė, bet anãlizė), -ìzmas (romantìzmas), -òmas (atòmas, agronòmas), -ònas (telefònas, talònas), -òsas (chaòsas, bet kòsmosas), -lògas (analògas, psichològas), -skòpas (mikroskòpas).

3-oji kirčiuotė

Kirtis nepastovus: kirtis gali šokti iš galūnės į antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ar dar tolesnį nuo galo skiemenį. Į kelintą skiemenį kirtis nušoka ir kokią priegaidę tas skiemuo turi, rodo prie kirčiuotės 3 laipsyje nurodyta raidė (a – skiemuo tvirtapradis, b – tvirtagalis) ir skaitmuo (skaitmuo nurodomas, jei kirtis šoka į tolimesnį nei trečią nuo galo skiemenį).
Pagal 3-ios rūšies kirčiuotes kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -alas (pãmušalas), -ėlė̃ (siurbėlė̃), -esỹs (elgesỹs), -inas (pãtinas), -inỹs (mokinỹs), -ulas (bur̃bulas), -ulỹs (kosulỹs), -umà (žemumà), -urỹs (žiburỹs) ir kt.

4-oji kirčiuotė

Kirtis šokinėja iš galūnės į priešpaskutinį tvirtagalį arba trumpąjį skiemenį.

(Parengta pagal „Mokomąjį lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyną“, Kaunas: Šviesa, 1989)

Pastabas prašom teikti e. pašto adresu aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt. 

Paskutinė redakcija 2019 m. balandį.

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.