Spausdinti
  Klaidos Galimi klaidų taisymai

1.4.1.

abuojas, -a

nevart. r. „abejingas, -a“: Savo darbui jis visai abuojas (= abejingas).

 

abuojumas

nevart. r. „abejingumas“.

1.4.2.

apmokyti

nevart., jei nekalbama apie paviršutinišką, menko intensyvumo, neilgai trunkantį mokymą: Nusikaltėlį padėjo surasti specialiai apmokyti (= (iš)mokyti) šunys.

 

apmokymas

nevart. r. „mokymas, išmokymas“.

1.4.3.

apsidėti

žr. 1.4.28.

1.4.4.

apsieiti

nevart. r. „atsieiti, kainuoti“: Jų išlaikymas valstybei brangiai apsiėjo (= atsiėjo, kainavo).

1.4.5.

ap(si)jungti

nevart. r. „su(si)jungti; su(si)vienyti; su(si)burti“: apjungti (= sujungti) firmas, bankus, įmones ir pan.; apjungti (= suvienyti) pastangas, jėgas ir pan.; apjungti (= suburti) žmones, visuomenę, bendraminčius ir pan.; apsijungti (= susiburti) į draugiją, sąjungą ir pan.

 

ap(si)jungimas

nevart. r. „su(si)jungimas; su(si)vienijimas; su(si)būrimas“.

1.4.6.

apsivesti

= vesti (kalbant apie vyrą); (iš)tekėti (kalbant apie merginą); susituokti.

1.4.7.

aptarnauti sąskaitą

= tvarkyti sąskaitą.

1.4.8.

apturėti

nevart. r. „turėti, patirti“: Kiek vargo apturėjau (= turėjau, patyriau) dėl to savo vaiko!

1.4.9.

atidaryti:

 

 

atidaryti akis

= atmerkti akis, atsimerkti;

 

atidaryti atminimo lentą, paminklą

= atidengti atminimo lentą, paminklą;

 

atidaryti čiaupą

= atsukti čiaupą;

 

atidaryti dujas, vandenį

= paleisti dujas, vandenį;

 

atidaryti knygą, sąsiuvinį

= atversti, atskleisti knygą, sąsiuvinį;

 

atidaryti skėtį

= išskleisti skėtį.

1.4.10.

atidengti:

 

 

atidengti kaltininką, nusikaltėlį

= nustatyti kaltininką, nusikaltėlį;

 

atidengti sąskaitą

= atidaryti sąskaitą.

1.4.11.

atidirbti

nevart. r. „baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti“: atidirbti (= baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti) metodiką, planą, projektą, technologiją ir pan.

1.4.12.

atkoreguoti

nevart. r. „(pa)koreguoti“: Mūsų komitetas šį projektą neseniai atkoregavo (= pakoregavo).

1.4.13.

atkrauti

nevart. r. „išsiųsti; išvežti“: Atkrovėme (= Išsiuntėme; Išvežėme) prekes į Vokietiją.

1.4.14.

atleisti

nevart. r. „(iš)duoti; parduoti“: atleisti (= (iš)duoti) knygą (skaitytojui); atleisti (= parduoti) prekę (pirkėjui).

 

atleidimas

nevart. r. „išdavimas; pardavimas“.

1.4.15.

atlieti

nevart. r. „nulieti, išlieti, padaryti ką liejant“: atlieti (= nulieti, išlieti) detalę, paminklą, skulptūrą ir pan.

1.4.16.

atmainyti

nevart. r. „panaikinti“: atmainyti (= panaikinti) įstatymą, nutarimą, potvarkį, susitarimą, nuosprendį ir pan.

1.4.17.

atmirti

nevart. r. „(iš)nykti, mirti, liautis egzistavus“: Senosios tradicijos pamažu atmiršta (= miršta, nyksta).

1.4.18.

atreaguoti

nevart. r. „(su)reaguoti“: Į mano skundą seniūnija neatreagavo (= ne(su)reagavo).

1.4.19.

atredaguoti

nevart. r. „suredaguoti“: Tekstas prastai atredaguotas (= suredaguotas).

1.4.20.

atreguliuoti

nevart. r. „sureguliuoti“: Vairą reikėtų atreguliuoti (= sureguliuoti).

1.4.21.

atremontuoti

nevart. r. „suremontuoti“: Atremontavo (= Suremontavo) namą ir garažą.

1.4.22.

atrestauruoti

nevart. r. „restauruoti“: Atrestauravome (= Restauravome) paveikslą ir freską.

1.4.23.

atsiekti

nevart. r. „pasiekti“: Šiemet atsiekėme (= pasiekėme) neblogų rezultatų.

 

atsiekimas

nevart. r. „laimėjimas, pergalė; atradimas“.

1.4.24.

atsinešti

nevart. r. „elgtis; žiūrėti (į ką)“: Po to įvykio jis atsineša (= žiūri) į mane labai draugiškai (elgiasi su manimi labai draugiškai).

 

atsinešimas

nevart. r. „elgesys; požiūris“.

1.4.25.

at(si)žymėti

nevart. r.: 1. „pa(si)žymėti“: Prašom at(si)žymėti (= pa(si)žymėti) bilietą; 2. „apdovanoti“: Geriausi darbuotojai buvo atžymėti (= apdovanoti) vertingomis dovanomis.

 

atžyma

nevart. r.: 1. „žyma; įrašas“; 2. „žymė; žymuo“.

1.4.26.

bendrai

nevart. išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: Bendrai (= Apskritai) jis neblogas žmogus.

1.4.27.

davinys

nevart. r. „duomuo“: Pastarųjų apklausų daviniai (= duomenys) teikia vilčių.

1.4.28.

dėti(s):

 

 

dėti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan.

nevart. r. „vilkti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan.“;

 

dėti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.

nevart. r. „auti(s), mauti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“;

 

dėtis diržą, juostą ir pan.

nevart. r. „juosti(s) diržą, juostą (diržu, juosta) ir pan.“;

 

dėti(s) auskarus, laikrodį, sagę ir pan.

nevart. r. „segtis auskarus, laikrodį, sagę ir pan.“

1.4.29.

gautis

nevart. savaimine rezultatine reikšme: Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime. Kas čia gavosi (= pasidarė, išėjo)? Lyginant su 1997 m., gautųsi (= išeitų, būtų) visai kitas vaizdas.

1.4.30.

gyvybingas, -a

nevart. r. „nepasenęs, -usi, tinkamas, -a vartoti“: gyvybingas (= nepasenęs, tinkamas vartoti) glaistas, skiedinys, gyvybingi (= nepasenę, tinkami vartoti) dažai, vaistai ir pan.

1.4.31.

glaustas, -a:

 

 

glaustais terminais

= greitai, per trumpą laiką: Užsakymus atliekame glaustais terminais (= greitai, per trumpą laiką).

1.4.32.

įjungti

nevart. r. „įrašyti, įtraukti“: įjungti (= įrašyti, įtraukti) į planą, sąrašą, komisiją ir pan.

1.4.33.

imti(s)

žr. 1.4.57.

1.4.34.

įnešti

 

nevart. r.: 1. „pateikti“: įnešti (= pateikti) pasiūlymą ir pan.; 2. „įtraukti, įrašyti (į ką)“: įnešti (= įtraukti, įrašyti) į sąrašą, sutartį, protokolą ir pan.; 3. „įtraukti, įrašyti, padaryti (ką)“: įnešti (= padaryti) pataisą, pakeitimą, papildymą ir pan.

1.4.35.

įpakavimas

nevart. r. „pakuotė“: Žaislai atsiųsti popieriniame įpakavime (= popierinėje pakuotėje).

1.4.36.

išdirbti

nevart. r. „parengti, sukurti“: išdirbti (= parengti, sukurti) projektą, terminiją ir pan.

1.4.37.

išeiti:

 

 

išeinant iš ko

nevart. r. „remiantis kuo, vadovaujantis kuo; atsižvelgiant į ką“: Nutarimas buvo priimtas išeinant iš susidariusios padėties (= atsižvelgiant į susidariusią padėtį).

1.4.38.

išieškoti:

 

&nnbsp;

išieškotas, -a

nevart. r. „išdailintas, -a, dailus, -i, prašmatnus, -i, elegantiškas, -a, subtilus, -i, rafinuotas, -a, galantiškas, -a“: išieškotas, -a (= išdailintas, -a, prašmatnus, -i) dirbinys, forma ir pan. (apie meno kūrinį); išieškotas (= subtilus, rafinuotas) skonis; išieškotos (dailios, rafinuotos) manieros; išieškotas (= dailus, galantiškas) elgesys ir pan.

1.4.39.

išimti:

 

 

išimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan. (iš asmens)

= paimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan.;

 

dokumentų, ginklų, sprogmenų, narkotikų ir pan. išėmimas (iš asmens)

= dokumentų, ginklų, sprogmenų, narkotikų ir pan. paėmimas.

1.4.40.

išjungti

nevart. r.: 1. „išbraukti, atleisti“: išjungti (= išbraukti) iš plano, sąrašo, suvestinės ir pan.; išjungti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos, organizacijos ir pan.; 2. „išskaičiuoti, atimti“: išjungti (= išskaičiuoti, atimti) iš kainos, sumos, vertės ir pan.

1.4.41.

išlaikyti

nevart. r. „išskaičiuoti“: išlaikyti (= išskaičiuoti) alimentus, mokesčius ir pan.

 

išlaikymas

nevart. r. „išskaičiavimas, išskaita“.

 

išlaikytas, -a

nevart. r. „santūrus, -i, susitvardantis, -i, susivaldantis, -i“: Mano naujasis kaimynas – pavydėtinai išlaikytas (= santūrus, susitvardantis, susivaldantis) žmogus.

1.4.42.

išmetinėti (užmetinėti)

nevart. r. „prikaišioti, priekaištauti“: Tu jam dėl to neišmetinėk (neužmetinėk) (= neprikaišiok, nepriekaištauk).

 

išmetinėjimas (užmetinėjimas)

nevart. r. „prikaišiojimas, priekaištas“.

1.4.43.

išnešti

 

nevart. r.: 1. „priimti“: išnešti (= priimti) nutarimą, sprendimą, nuosprendį ir pan.; 2. „duoti, pareikšti“: išnešti (= duoti, pareikšti) įspėjimą, papeikimą ir pan.; 3. „pateikti“: išnešti (= pateikti) pasiūlymą, protestą ir pan.

1.4.44.

(iš)pildyti:

 

 

išpildyti kūrinį

= atlikti kūrinį;

 

(iš)pildyti planą

= (į)vykdyti planą;

 

pildyti pareigas

= eiti pareigas.

1.4.45.

išpulti

 

nevart. r.: 1. „tekti, priderėti, prireikti, priklausyti“: Užmokėk jam, kiek išpuola (= pridera, priklauso); 2. „pasitaikyti“: Kalėdos pernai išpuolė (= pasitaikė) gražios.

1.4.46.

išrišti

nevart. r. „išspręsti“: Kažin, kaip šį klausimą išriš (= išspręs) apskritis?

 

išrišimas

nevart. r. „išsprendimas“.

1.4.47.

išskirti

nevart. r. „(pa)skirti“: Išskyrė (= Paskyrė) sklypą namui statyti. Firmos vadovai išskyrė(= (pa)skyrė, davė) premijas.

1.4.48.

išstatyti sąskaitą

= pateikti, išrašyti sąskaitą.

1.4.49.

išstoti

nevart. r. „kalbėti; viešai pasirodyti“: Kas dar nori išstoti (= kalbėti)? Dabar išstos (= pasirodys) ansamblis.

 

išstojimas

nevart. r. „kalba; viešas pasirodymas“.

1.4.50.

iššaukti

nevart. r. „sukelti“: iššaukti (= sukelti) ligą, reakciją, žemės drebėjimą ir pan.

 

iššaukiantis, -i, iššaukiamas, -a

nevart. r. „įžūlus, -i, provokuojamas, -a“: iššaukiantis (= įžūlus, provokuojamas) elgesys, žvilgsnis, tonas ir pan.

 

iššaukiančiai, iššaukiamai

nevart. r. „įžūliai, provokuojamai“.

1.4.51.

išvesti

nevart. r. „išbraukti, atleisti“: išvesti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos ir pan.

 

išvesti iš eksploatacijos

= nutraukti eksploataciją; sustabdyti; išjungti.

1.4.52.

išžiūrėti

nevart. r. „apsvarstyti, išnagrinėti“: išžiūrėti (= apsvarstyti, išnagrinėti) prašymą, siūlymą, skundą ir pan.

1.4.53.

įvesti:

 

 

įvesti į eksploataciją (eksploatacijon)

= atiduoti naudoti, eksploatuoti; paleisti; įjungti;

 

įvesti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan.

nevart. r. „įtraukti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan.“;

 

įvesti kamuolį į žaidimą

= paduoti (įmesti, įspirti) kamuolį į žaidimą;

 

įvesti pataisą, papildymą

= įtraukti, įrašyti, įdėti pataisą, papildymą.

1.4.54.

kurčias, -ia

nevart. r. „duslus, -i“: Nuaidėjo kurčias (= duslus) sprogimas.

1.4.55.

matomai (regimai)

nevart. įterptiniu žodžiu nuomonei reikšti: Matomai (Regimai) (= Matyt), mums reikėtų dar kartą pasitarti. Matomai (Regimai), (= Turbūt) jau laikas eiti miegoti.

1.4.56.

nešti atsakomybę

= būti atsakingam, -ai, atsakyti.

1.4.57.

nuimti:

 

 

nuimti draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan.

= panaikinti draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan.;

 

nuimti greitį, tempą

= sumažinti greitį, tempą;

 

nuimti nuo kontrolės

= nutraukti kontrolę, liautis kontroliuoti, kontroliavus;

 

nuimti nuo pareigų

= atleisti iš pareigų;

 

nuimti premiją, priemoką

= neduoti, neskirti premijos, priemokos; nubraukti premiją, priemoką;

 

nuimti priežastis, (psichologinę) įtampą

= pašalinti, panaikinti priežastis, (psichologinę) įtampą;

 

nuimti skausmą

= numalšinti skausmą;

 

nu(si)imti apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.

nevart. r. „nu(si)auti, nu(si)mauti apavą, nusimauti kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“;

 

nu(si)imti diržą, juostą ir pan.

nevart. r. „nu(si)juosti diržą, juostą ir pan.“;

 

nu(si)imti sagę, auskarus, laikrodį, žiedą ir pan.

nevart. r. „nu(si)segti sagę, laikrodį, išsisegti auskarus, nusimauti žiedą ir pan.“ ;

 

nu(si)imti nuo įskaitos

= iš(si)braukti, iš(si)rašyti, iš(si)registruoti iš įskaitos;

 

nu(si)imti suknelę, apsiaustą, švarką, paltą ir pan.

nevart. r. „nu(si)vilkti suknelę, apsiaustą, švarką, paltą ir pan.“

1.4.58.

pajungti

 

nevart. r.: 1. „privesti“ (kalbant apie komunikacijas): pajungti (= privesti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną ir pan.; 2. „įjungti“ (kalbant apie tiekimo pradžią): pajungti (= įjungti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną ir pan.; 3. „prijungti“: pajungti (= prijungti) variklį, skalbimo mašiną ir pan.

 

pajungimas

nevart. r. „privedimas; įjungimas; prijungimas“.

1.4.59.

pakelti:

 

 

pakelti klausimą, problemą

= iškelti klausimą, problemą;

 

pakelti duomenis, bylą ir pan.

= peržiūrėti, pa(si)tikrinti duomenis, bylą ir pan.

1.4.60.

paskaičiuoti

nevart. r. „(tiksliai) apskaičiuoti, suskaičiuoti“: Būtina paskaičiuoti (= apskaičiuoti) didžiausią šių vaistų dozę.

 

paskaičiavimas

nevart. r. „(tikslus) apskaičiavimas“.

1.4.61.

pastatyti

žr. 1.4.98.

1.4.62.

pašalinis (vaistų) veikimas

= šalutinis (vaistų) poveikis.

1.4.63.

pašvęsti

nevart. r. „skirti, dedikuoti“: Vakaras pašvęstas (= skirtas) poeto 100-ųjų metinių sukakčiai. Knyga pašvęsta (= skirta) lietuvių kovoms su kryžiuočiais.

1.4.64.

pavesti

nevart. r. „apvilti, apgauti; netesėti“: Jis ne kartą yra mus pavedęs (= apvylęs, apgavęs).

1.4.65.

pernešti

nevart. r. „pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti“: pernešti (= pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti) skausmą, sielvartą, netektį, nelaimę ir pan.

1.4.66.

perspėti

nevart. r. „užkirsti kelią, neleisti atsirasti“: perspėti ligą, nusikaltimą, nelaimę ir pan. (= užkirsti kelią, neleisti atsirasti) ligai, nusikaltimui, nelaimei ir pan.

1.4.67.

pervesti

nevart. r. „perkelti“: pervesti (= perkelti) į kitą grupę, klasę, kursą, skyrių, į kitas pareigas ir pan.

1.4.68.

peržiūrėti

nevart. r. „persvarstyti; iš naujo, dar kartą apsvarstyti“: peržiūrėti (= iš naujo, dar kartą apsvarstyti) bylą, klausimą, tvarką ir pan.

1.4.69.

praanalizuoti

nevart. r. „išanalizuoti“: Būtina praanalizuoti (= išanalizuoti) padėtį.

1.4.70.

prabalsuoti

nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“: Mes jau prabalsavome (= balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti).

 

prabėgti

nevart. r. „(nu)bėgti“: Kasdien prabėgu (= nubėgu) keletą kilometrų.

1.4.72.

pračiuopti

nevart. r. „apčiuopti, užčiuopti“: Padidėjusias kepenis nesunku pračiuopti (= užčiuopti).

1.4.73.

pradiktuoti

nevart. r. „padiktuoti“: Pradiktavau (= Padiktavau) visas pavardes telefonu.

1.4.74.

praeiti

nevart. r.: 1. „nueiti“: praeiti (= nueiti) atstumą, kelią, nuotolį; 2. „išeiti“: praeiti (= išeiti) kursą, mokyklą, mokslus (t. y. baigti kursą, mokyklą, mokslus); 3. „paeiti“: praeiti (= paeiti) į priekį, į kairę, į dešinę ir pan.; 4. „eiti“: Praeiti (= (Į)eiti) draudžiama.

 

praėjimas

nevart. r. „(į)ėjimas“: Praėjimas (= Įėjimas) į kiemą kitoje pusėje.

1.4.75.

prafinansuoti

nevart. r. „finansuoti“: Šį projektą derėtų prafinansuoti (= finansuoti) iš rezervų fondo.

1.4.76.

pragalvoti

nevart. r. „apgalvoti“: Šis sprendimas gerai pragalvotas (= apgalvotas).

1.4.77.

prakeliauti

nevart. r. „keliauti, nukeliauti“: Tą vasarą prakeliavome (= nukeliavome) 300 km.

1.4.78.

praklausyti

nevart. r. „perklausyti, išklausyti“: praklausyti (= perklausyti) įrašą, praklausyti (= išklausyti) paskaitą ir pan.

1.4.79.

prakomentuoti

nevart. r. „(pa)komentuoti“: Šis įvykis buvo išsamiai prakomentuotas (= (pa)komentuotas) per televiziją.

1.4.80.

prakonsultuoti

nevart. r. „(pa)konsultuoti“: Mūsų grupę dėstytojas jau prakonsultavo (= (pa)konsultavo).

1.4.81.

prakontroliuoti

nevart. r. „(pa)kontroliuoti“: Prakontroliuokite (= Pakontroliuokite), kad ataskaitos būtų pateiktos laiku.

1.4.82.

pramatyti

nevart. r. „numatyti“: Šitą ėjimą (šachmatų) reikėjo pramatyti (= numatyti).

 

pramatymas

nevart. r. „numatymas“.

1.4.83.

praplaukti

 

nevart. r.: 1. „nuplaukti“: praplaukti (= nuplaukti, t. y. įveikti) atstumą, distanciją, nuotolį ir pan.; 2. „perplaukti“: praplaukti (= perplaukti) baseiną, ežerą, tvenkinį ir pan.

1.4.84.

praskambėti

nevart. r. „nuskambėti, suskambėti“: Jos balse praskambėjo (= nuskambėjo) nepasitenkinimo gaidelė.

1.4.85.

pravažiuoti

nevart. r. „važiuoti, įvažiuoti, nuvažiuoti“: Pravažiuoti (= Važiuoti) be bilieto draudžiama. Pravažiuoti (= Įvažiuoti) į kiemą reikia iš kitos pusės. Mums liko pravažiuoti (= važiuoti, nuvažiuoti) 5 km.

 

pravažiavimas

nevart. r. „(į)važiavimas“: Už pravažiavimą (= važiavimą, kelionę) be bilieto jums teks mokėti baudą. Pravažiavimas į teritoriją draudžiamas (= Įvažiuoti į teritoriją draudžiama).

 

pravažiuojantis, pravažiuojamas bilietas

= nuolatinis, mėnesinis bilietas.

1.4.86.

pravesti

 

nevart. r.: 1. „nutiesti, įvesti“: Laidai neturi būti pravedami (= tiesiami) paviršiuje; 2. „išvesti, nubrėžti“: Pravesti (= Išvesti, nubrėžti) liniją.

1.4.87.

pribūti

nevart. r. „ateiti, atvykti“: Skirtu laiku jis taip ir nepribuvo (= neatėjo, neatvyko).

1.4.88.

priešakinis, -ė

nevart. r. „pažangus, -i“: priešakinė (= pažangi) idėja, mintis, pasaulėžiūra, priešakinis (= pažangus) mąstymas ir pan.

1.4.89.

prigulėti

nevart. r. „priklausyti, priderėti, pareiti“: Tie pinigai jam priguli (= priklauso, pridera). Tai priguli (= priklauso, pareina) ne nuo žmogaus valios.

1.4.90.

priimti vaistus

nevart. r. „gerti, vartoti vaistus“.

1.4.91.

prileisti trūkumų

= padaryti, pridaryti trūkumų; leisti atsirasti trūkumams.

1.4.92.

rastis

nevart. r. „būti“: Mūsų būstinė randasi (= yra) Kaštonų gatvėje. Kur tu dabar randiesi (= esi)?

1.4.93.

regimai

žr. 1.4.55.

1.4.94.

reiškia

nevart. r. „vadinasi, taigi“: Reiškia (= Vadinasi), tu rytoj neateisi? Reiškia, (= Taigi) dirbsime iki vėlumos.

1.4.95.

sąstatas

nevart. r. „sudėtis“: komandos, komiteto, tarybos ir pan. sąstatas (= sudėtis).

1.4.96.

sekantis, -i

 

nevart. r.: 1. „šis, -i, šitoks, -ia, toks, -ia“ (prieš išvardijimą): Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (= šios, tokios) parodos: [...]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą): Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (= štai ką): [...].

 

sekančiai

nevart. r. „taip, šitaip“.

1.4.97.

skaityti

 

nevart. r.: 1. „laikyti“ (ką kuo): Jis manęs žmogum neskaito (= nelaiko); 2. „manyti, būti tam tikros nuomonės, būti įsitikinusiam, -iai“: Skaitau (= Manau), kad jūsų nuomonė nėra teisinga.

1.4.98.

statyti:

 

 

statyti grafiką, planą, tvarkaraštį

= (su)daryti grafiką, planą, tvarkaraštį;

 

statyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus

= (pa)dėti, (pa)rašyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus;

 

statyti kandidatūrą

= (iš)kelti kandidatūrą;

 

statyti klausimą, reikalavimą, sąlygą

= (iš)kelti klausimą, reikalavimą, sąlygą;

 

statyti pažymį

= (pa)rašyti pažymį;

 

statyti protokolą

= (su)rašyti protokolą;

 

statyti tikslą

= (iš)kelti tikslą;

 

statyti kelią, dujotiekį

= (nu)tiesti kelią, dujotiekį;

 

statyti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan.

nevart. r. „įrengti, įtaisyti, pritaisyti, (į)dėti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan.“;

 

statyti telefoną

nevart. r. „(į)vesti telefoną“.

1.4.99.

aukščiau stovintis, -i (pareigūnas, įstaiga)

nevart. r. „aukštesnis, -ė, aukštesnysis, -ioji, vyresnis, -ė, vyresnysis, -ioji, viršesnis, -ė (pareigūnas, įstaiga)“.

1.4.100.

stovis:

 

 

ligonio, pastato stovis

= ligonio, pastato būklė;

 

dvasinis, moralinis stovis

= dvasinė, moralinė būsena.

1.4.101.

talpinti

nevart. r. „dėti, spausdinti“ (pvz., laikraštyje).

1.4.102.

tūlas, -a

nevart. r. „toks, -ia, kažkoks, -ia, vienas, -a, kuris ne kuris, kuri ne kuri“: Tūlas (= Vienas; Kažkoks) amerikiečių bankininkas užsisakė portretą.

1.4.103.

užbėgimas

nevart. r. „bėgimas“ (bėgimo varžybų etapas).

1.4.104.

uždaryti:

 

 

uždaryti akis

= užmerkti akis, užsimerkti;

 

uždaryti čiaupą

= užsukti čiaupą;

 

uždaryti knygą, sąsiuvinį

= užversti, užskleisti knygą, sąsiuvinį;

 

uždaryti sąrašą, kartoteką

= baigti (pildyti, rašyti) sąrašą, kartoteką;

 

uždaryti skėtį

= suglausti skėtį.

1.4.105.

užėjimas

nevart. r. „ėjimas“ (ėjimo varžybų etapas).

1.4.106.

užinteresuoti

nevart r. „suinteresuoti, sudominti“: Svarbiausia – užinteresuoti (= suinteresuoti, sudominti) pirkėją.

1.4.107.

užkrauti akumuliatorių

nevart. r. „įkrauti akumuliatorių“.

1.4.108.

užmanyti

nevart. r. „sumanyti, sugalvoti“: Jam pavyko užmanyti (= sumanyti, sugalvoti) naują šio uždavinio sprendimą.

 

užmanymas

nevart. r. „sumanymas“.

1.4.109.

užmetinėti

žr. 1.4.42.

1.4.110.

užnešti

nevart. r.: 1. „užtepti; užkrėsti“: užnešti (= užtepti) dažų, glaisto; užnešti (= užkrėsti) tinko ir pan.; 2. „pažymėti“: užnešti (= pažymėti) kontūrus, taškus ir pan.

1.4.111.

už(si)pilti automobilį, traktorių ir pan.

nevart. r. „į(si)pilti, pri(si)pilti (degalų) į automobilį, traktorių ir pan.“;

 

už(si)pilti benzino, kitų degalų (į automobilį)

= į(si)pilti, pri(si)pilti benzino, kitų degalų.

1.4.112.

užplaukimas

nevart. r. „plaukimas“ (plaukimo arba irklavimo varžybų etapas).

1.4.113.

už(si)dėti

žr. 1.4.28.

1.4.114.

užskaityti

nevart. r. „įskaityti“: Už laimėtą partiją žaidėjui užskaitomas (= įskaitomas) taškas.

 

užskaita

nevart. r. „įskaita“: Atlikus užskaitą (= įskaitą) įmonių skolos sumažėjo.

1.4.115.

užvažiavimas nevart. r.:

1. „važiavimas“ (automobilių, dviračių, motociklųir pan. varžybų etapas); 2. „jojimas“ (žirgų lenktynių etapas); 3. „pamaina (sanatorijoje, poilsio namuose)“.

1.4.116.

užvežimas (pvz., prekių)

nevart. r. „ko nors atvežimas (pvz., prekių), pristatymas“.

1.4.117.

vesti:

 

 

save vesti (vesti save)

= elgtis: Diskotekoje jis save vedė (= elgėsi) tiesiog nepakenčiamai;

 

vedantis, -i, vedantysis, -čioji specialistas, -ė

= vadovaujantis, -i, vadovaujantysis, -čioji specialistas, -ė;

 

vedantis bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan.

= svarbiausias, pagrindinis bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan.;

 

vedantysis ratas, velenas

= varantysis ratas, velenas.

1.4.118.

vieningas, -a

nevart. r. „vienodas, -a“: vieningi (= vienodi) mokesčiai, tarifai ir pan.

1.4.119.

žinoti

 

nevart. r.: 1. „mokėti“: Prastai žinau (= moku) anglų kalbą; 2. „išmanyti“: Jis nežino (= neišmano) technikos; 3. „pažinti“: Vadovai turi žinoti (= pažinti) savo pavaldinius.