Spausdinti

 NAUJA! Atverta pasvetainė vardai.vlkk.lt

Šiame skyriuje:

 

Apie lietuvių kalbos vardus ir pavardes

Dvinaris asmens įvardijimas (vardu ir pavarde) Lietuvoje įsigalėjo XVI–XVII a. Lietuvių kalboje vartojama pirma vardas, paskui pavardė. Pavardė gali būti vartojama pirma vardo abėcėliniuose sąrašuose, bibliografijoje ir pan.

Tradiciškai lietuviai turi vieną vardą, kartais du. (Teisė suteikti vaikui du vardus reglamentuota Civilinio kodekse, žr. 3.166 str. 2 punktą.) Pastaraisiais metais populiariausi trumpi vardai (žr. naujagimiams suteikiamų vardų dešimtukus VĮ Registrų centro svetainėje  skyriuje „Gyventojai. Gyventojų registroas“, čia.)

Tarp dviejų vardų brūkšnelis nerašomas, pvz., Žemyna Aistė Bajoraitė, Algis Jonas Kavaliauskas. Brūkšneliu jungiamos dvigubos pavardės, pvz.: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Ona Kreivytė-Naruševičienė; rečiau – vyriškos, pvz., Laurynas Stuoka-Gucevičius, Jonas Baranauskas-Avelė. (Dvigubos vyriškos pavardės retesnės.)

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.282 straipsnį: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.“ O civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių (žr. toliau), kurias tvirtina teisingumo ministras.

 Kalbos komisija konsultuoja ir atsako į paklausimus dėl to paties asmens vardo ir (ar) pavardės tapatybės (žr. toliau „Vardo ir/ar pavardės tapatybės klausimai“). Norėdami gauti raštišką atsakymą tuo klausimu, pateikite prašymą, adresuotą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (Gedimino pr. 60, LT-01110 Vilnius), ir kopijas dokumentų, kuriuose vartojamos skirtingos to paties asmens vardo ir/ar pavardės formos.

 

Aktualūs teisės aktai ir leidiniai

1. 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132).

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. [KT bylos Nr. 14/98 santrauka: Bylą inicijavo apygardos teismas. Jis prašė ištirti, ar Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ neprieštarauja Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimas reglamentuoja ne asmens privatų gyvenimą, o tik vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase. Nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių. KT nutarė, kad minėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.]
2009 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas 2014 m. vasario 27 d. „Dėl Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, išaiškinimo“ (Nr. KT7-S4/2014).

***

3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos svetainėje skelbiami teisės aktai, reguliuojantys civilinės būklės aktų registravimą (sąrašą sudarė ministerijos vyr. specialistė Liucija Kriukovienė, tel. (8 5) 266 2889).

***

4. 2003 m. birželio 26 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009).

5. 2009 m. lapkričio 26 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolinis nutarimas Nr. PN-4 „Dėl rekomendacijos „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo (žr. Nutarimai, Tartis ir kirčiavimas, K-18; „Gimtoji kalba“, 2010, Nr. 4, p. 8–11).

6. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. – Vilnius: Mokslas, 1992, § 46–47. (Kalbos komisijos aprobuotas leidinys.)

*** 

7. 2014 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1071:

„10. Prašyme išduoti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ir prašyme išduoti lietuvių kilmės pažymėjimą asmens vardas (-ai) ir pavardė (-ės) rašomi didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis be šalutinių (diakritinių) ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškosios abėcėlės raidžių modifikacijų pagal kelionės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento lotyniškus įrašus. Asmuo gali rašyti vardą (-us) ir pavardę (-es) pagal kelionės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento lotyniškus įrašus tais lotyniškais rašmenimis su diakritikais, kurie yra lietuvių kalbos raidyne: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Rašant vardą (-us) ir pavardę (-es), gali būti naudojami šie ženklai: „.“, „“ ir „( )“.

Asmuo, turintis keletą vardų arba dvigubą pavardę, kurie sudaro daugiau negu 31 ženklą (vardai ir pavardė atskirai), šiuose prašymuose įrašo pasirinktą (-us) vardą (-us) ar pirmą dvigubos pavardės dalį pagal kelionės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento lotyniškus įrašus šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta tvarka.“ 

8. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329; 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija); suvestinė redakcija (nuo 2017-01-03):

„14. Aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytuose prašymuose užsieniečio vardas (-ai) ir pavardė (-ės) rašomi didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis be šalutinių (diakritinių) ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškosios abėcėlės raidžių modifikacijų pagal kelionės dokumento lotyniškus įrašus. Užsienietis gali rašyti vardą (-us) ir pavardę (-es) pagal kelionės dokumento lotyniškus įrašus tais lotyniškais rašmenimis su diakritikais, kurie yra lietuvių kalbos raidyne: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Rašant vardą (-us) ir pavardę (-es), gali būti naudojami šie ženklai: „.“, „“ ir „( )“.“

***

Istorininis teisės aktas

Pavardžių įstatymas (1938 m. gruodžio 6 d.).

Vardų ir pavardžių Įstatymo projektai

    Seime nuo 1997 m. svarstomi vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo projektai. Žr. projektą, kurio rengėjų grupėje dalyvavo ir Kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja J. Palionytė, Bendrojo skyriaus vedėja R. Dobelienė – 2007-06-08 Nr. XP-689A(2), parengė Teisingumo ministerija, pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 
     Šiuo teisės aktu siekiama teisiškai sureguliuoti vardų ir pavardžių suteikimą, keitimą, ištaisymą, ir rašymą, numatyti bendruosius reikalavimus vardams ir pavardėms. Priėmus įstatymą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai bus pavesta parengti Vardų ir pavardžių sudarymo ir rašymo taisykles, perrašos taisykles. Ketinama sudaryti ir atskirą Asmenvardžių komisiją, jos nuostatus tvirtins Vyriausybė.

    2009 m. rugsėjo 9 d. įregistruotas Seimo nario Č. Stankevičiaus pateiktas Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-567(3), aiškinamasis raštas čia
    2009 m. lapkričio 16 d. redakcija (po Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo): Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-567(4) (pateikė Seimo narys Č. Stankevičius), aiškinamasis raštas čia; projektas atsiimtas 2009 m. lapkričio 21 d.

   2010 m. balandžio 8 d. neeiliniame Seimo posėdyje svarstyti du Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo variantai:

   Pirmasis projektas atmestas, antrajam „pritarta po pateikimo“, siūloma toliau svarstyti šių metų birželio 8 d. Išsamiau žr. nuorodas naujienose.

   2012 m. Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-4379(3), pateikė Česlovas Vytautas Stankevičius.

Perraša iš kitų kalbų

  1. Apie nelietuviškų vardų ir pavardžių vartojimo principus ir rašybą žr. AKTUALIAUSIOS TEMOS / Svetimvardžiai.
  2. Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija. – Vilnius: Mokslas, 1990.
  3. Lietuvos lenkų, baltarusių (gudų) ir ukrainų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles Kalbos komisija yra patvirtinusi protokoliniais nutarimais, žr. AKTUALIAUSIOS TEMOS / Svetimvardžiai poskyrius); dėl konkrečių atvejų prašom kreiptis tel. 272 33 10.

 

Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba, žr.:

  1. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994 ir kiti leidimai. (2009 m. Mokslo ir enciklopedijų institutas išleido 6-ąjį leidimą, žr. meli.lt.) 
  2. Lietuvių pavardžių žodynas. T. A–K/ sudarė A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. – Vilnius: Mokslas, 1985; žr. pavardes.lki.lt.
  3. Lietuvių pavardžių žodynas. T. L–Ž/ sudarė A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. – Vilnius: Mokslas, 1989.
  4. Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. – Vilnius: Mokslas, 1991.
  5. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. – Vilnius: Mokslas, 1982.
  6. Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.

    Ragauskaitė A. Lietuvių asmenvardžių tyrimai (trumpa apžvalga, žr. Aruodai.lt)

 

 

 
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta:

3.166 straipsnis. Vardo vaikui suteikimas
1. Kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai.
2. Vaikui gali būti suteikiami du vardai.
3. Vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi.
4. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, vaikui vardą suteikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

3.167 straipsnis. Pavardės vaikui suteikimas
1. Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė.
2. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi.

Daugiau apie registravimą žr. vardai.vlkk.lt skyriuje „Teisės aktai“. 


Remdamasi registro duomenimis, Kalbos komisija inicijavo Lietuvos piliečių vardų mokslinę analizę ir iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos lėšų remia dr. Daivos Sinkevičiūtės vadovaujamos grupės darbą šioje srityje. 2008 m. pradėti svarstyti baltiškos kilmės vardų normiškumo klausimai. Rengiamos rekomendacijos dėl vardų ir jų variantų vartojimo. Plačiau žr. Naujienose:

2009-10-27   Lietuvos piliečių vardų registras (1). Baltiškos kilmės vardai (A. Pangonytė, VLKK.lt)

2012-01-24   Apie pãsvetainę VARDAI.vlkk.lt (A. Pangonytė, VLKK.lt)

2016-04-26   Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas (baltiškos kilmės vardai) (A. Pangonytė, VLKK.lt) 

 

Populiariausi vardai

Populiariausių naujagimių vardų statistiką nuo 2006 m. pusmečiais pateikia Gyventojų registro tarnyba:  

2006 m. II pusmetį populiariausi vardai – mot. Kamilė ir vyr. Lukas, Matas.

2007 m. mot. Emilija, Kamilė, Gabija ir vyr. Matas, Nojus, Lukas.

2008 m. mot. Emilija, Kamilė, Gabija (II pusmetį – Emilija, Gabija, Gabrielė, Kamilė, Austėja)ir vyr. Matas, Lukas, Nojus.

2009 m. mot. Emilija, Gabija, Urtė ir vyr. Matas, Lukas, Nojus.

2010 m. I pusmetį mot. Emilija, Gabija, Ugnė ir vyr. Matas, Nojus.

2011 m. I pusmetį mot. Emilija, Gabija, Ugnė, Kamilė, Austėja, Gabrielė ir vyr. Lukas, Matas, Jokūbas, Dovydas, Dominykas.

2011 m. II pusmetį mot. Emilija, Austėja, Gabija, Ugnė, Kamilė, Urtė ir vyr. Matas, Lukas, Nojus, Dominykas, Jokūbas, Dovydas.

2012 m. I pusmetį mot. Emilija, Austėja, Gabija, Ugnė, Urtė, Ieva ir vyr. Matas, Dominykas, Lukas, Dovydas, Nojus, Jokūbas.

2012 m. II pusmetį mot. Emilija, Austėja, Gabija, Ugnė, Urtė, Viltė ir vyr. Matas, Lukas, Dominykas, Dovydas, Nojus, Jokūbas.

2013 m. I pusmetį mot. Austėja, Emilija, Gabija, Viltė, Kamilė, Ugnė, Lėja, Urtė, Gabrielė, Ieva ir vyr. Matas, Nojus, Dominykas, Lukas, Emilis, Benas, Kajus, Dovydas, Jokūbas, Danielius.

2013 m. II pusmetį mot. Austėja, Emilija, Liepa, Gabija, Kamilė, Ugnė, Gabrielė, Viltė, Lėja, Urtė ir vyr. Matas, Lukas, Nojus, Dominykas, Jokūbas, Benas, Kajus, Dovydas, Danielius, Emilis.

2014 m. I pusmetį mot. Emilija, Viltė, Austėja, Gabija, Gabrielė, Kamilė, Liepa, Ieva, Urtė, Lėja ir vyr. Matas, Lukas, Dominykas, Nojus, Emilis, Kajus, Jokūbas, Danielius, Dovydas, Benas

2014 m. II pusmetį mot. Emilija, Liepa, Austėja, Viltė, Gabija, Lėja, Kamilė, Ugnė, Ema, Amelija ir vyr. Matas, Lukas, Nojus, Dominykas, Emilis, Jokūbas, Jonas, Kajus, Dovydas, Adomas

2015 m. I pusmetį mot. Emilija, Austėja, Viltė, Gabija, Kamilė, Ugnė, Ema, Gabrielė, Liepa, Lėja ir vyr. Lukas, Matas, Jokūbas, Nojus, Emilis, Dominykas, Dovydas, Kajus, Gabrielius, Danielius.

2015 m. II pusmetį mot. Emilija, Liepa, Kamilė, Austėja, Viltė, Gabija, Lėja, Sofija, Rugilė, Urtė ir vyr. Dominykas, Matas, Nojus, Lukas, Jokūbas, Kajus, Jonas, Gabrielius, Benas, Domantas

2016 m. I pusmetį mot. Emilija, Viltė, Gabija, Austėja, Ema, Kamilė, Lėja, Ugnė, Luknė, Sofija ir vyr. Dominykas, Lukas, Matas, Jonas, Jokūbas, Nojus, Domas, Emilis, Kajus, Benas

2016 m. II pusmetį mot. Liepa, Emilija, Austėja, Viltė, Gabija, Lėja, Amelija, Kamilė, Ieva, Gabrielė ir vyr. Lukas, Matas, Jokūbas, Dominykas, Jonas, Nojus, Benas, Augustas, Domas, Domantas.

Išsamiau žr. Gyventojų registro statistinėse suvestinėse svetainėje registrucentras.lt.

Kiekvieno Lietuvoje registruoto vardo populiarumo statistikos grafiką žr. svetainėje vardai.vlkk.lt – rodoma vardo puslapyje (atvėrus puslapį žr. dešinėje „Vardo dažnumas“) arba skyriuje „Įdomioji statistika“.
 

Str. apie vardus:

Daugiau žr. svetainėje vardai.vlkk.lt.

 

Populiariausios pavardės

Remdamasi XX amžiaus vidurio duomenimis, Vitalija Maciejauskienė nustatė, kad dažniausių Lietuvos pavardžių penketukas yra Kazlauskas, Petrauskas, Stankevičius, Jankauskas ir Žukauskas. Toliau pagal dažnumą – pavardės Butkus, Paulauskas, Balčiūnas, Vasiliauskas ir Sakalauskas.

Dabar, remdamasis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, populiariausias pavardes skelbia Lietuvos statistikos departamentas (žr. www.stat.gov.lt skyriuje „Įdomioji statistika“).

Populiariausios gyventojų pavardės 2012 m. pradžioje:

vyrų – Kazlauskas, Jankauskas, Petrauskas, Stankevičius, Vasiliauskas, Žukauskas, Butkus, Paulauskas, Urbonas, Kavaliauskas;

moterų – Kazlauskienė, Jankauskienė, Petrauskienė, Stankevičienė, Vasiliauskienė, Paulauskienė, Žukauskienė, Urbonienė, Navickienė, Kavaliauskienė.

Populiariausios kūdikių pavardės 2011 m.:

berniukų – Petrauskas, Jankauskas, Kazlauskas, Ramanauskas, Stankevičius, Žukauskas, Balčiūnas, Vasiliauskas, Urbonas, Pocius;

mergaičių – Stankevičiūtė, Petrauskaitė, Kazlauskaitė, Butkutė, Jankauskaitė, Navickaitė, Pociūtė, Rimkutė, Ramanauskaitė, Balčiūnaitė.
 

Str. apie pavardes:

  • 2012-07-14  Kavaliauskas T., Mačiulienė L. Dažniausiai Lietuvoje sutikti galima Joną Kazlauską (LRT.lt, Delfi.lt)
  • Zinkevičius Z. Vardas ir pavardė („Gimtoji kalba“, 2010, nr. 11, p. 3–8; trumpai ir populiariai apie lietuvių vardų ir pavardžių susidarymą: kalbant apie senuosius laikus pavardės terminą vartoti reikėtų labai apdairiai – labiau tinka terminas asmenvardis)
  • Sinkevičiūtė D. Kokios yra mūsų pavardės? (VU žurnalas „Spectrum“, 2010, Nr. 1 (12), p. 10–12; apie pavardžių susiformavimą lietuvių kalboje, jų kilmę ir dažnumą; 2010-04-24 perskelbta portale Delfi.lt.)
  • Maciejauskienė V. Dėl lietuvių pavardžių tyrimo struktūros ir kilmės požiūriu (Žmogus ir žodis, 2003, nr. 1, p. 30–36)
  • Eigminas K. Dėl kai kurių pavardžių kilmės („Kas yra bachuras?“: žodžių istorijos etiudai, sud. A. Judžentis. – Vilnius, 2002, p. 81–85; apie tėvavardines (patronimines) pavardes įvairiose kalbose)
  • Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių vartosena (Gimtoji kalba, 1994, nr. 7, p. 1–6; nr. 8–9, p. 10–15)

Lokaliniai tyrimai:

 

Pravardės, pseudonimai, slapyvardžiai 
 
Pravardės, pseudonimai, slapyvardžiai rašomi didžiąja raide be kabučių kaip vardai ir pavardės (žr. „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“, Vilnius, 1992, p. 60, § 145). Pvz.: Jam prilipo Katino pravardė. Jis žinomas Raikino pravarde. Didesnį netikėtumą pateikė dainininkas, žinomas Psicho pravarde. Sako, šiame restorane lankydavęsi Plikiai (Plikių gauja).
 
Vartojamas su tikruoju asmenvardžiu pravardė, pseudonimas, slapyvardis brūkšneliu jungiamas prie pavardės, pvz.: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas (rašytojai); Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Juozas Gegužis-Diemedis, Vincas Daunoras-Ungurys (partizanai); Juozas Pavalkis-Vijūnas, Juozas Miliauskas-Miglovara (knygnešiai); Elena Puidokaitė-Atlanta, Saulius Urbonavičius-Samas (dainininkai), Gintaras Einikis-Pūkis, Ramūnas Vyšniauskas-Vyšnia (sportininkai).
PASTABA. Brūkšnelis nerašomas tarp vardo ar pavardės ir prievardžio, pvz. Vytautas Didysis, Mikalojus Radvila Rudasis, Radvila Našlaitėlis (žr. „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“, Vilnius, 1992, p. 57, § 131).
 
Slapyvardis, kurį sudaro autoriaus pavardės ir vardo pirmosios raidės, vadinamas kriptonimu, arba slapyraidžiu.
 
Šalies kūrėjai turi teisę vartoti pseudonimą, pristatydami savo kūrinius: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į pseudonimą (išgalvotą vardą ar (ir) pavardę). Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teisė į autoriaus vardą, kuri apima teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas autoriaus pseudonimas, jeigu autorius pageidauja juo prisistatyti visuomenei. Tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta galimybė pavardę pakeisti į pseudonimą (įrašyti pseudonimą vietoje pavardės civilinės būklės aktų įrašuose). 
 
Literatūra
 
  1. Apie lietuviškuosius slapyvardžius: straipsnių rinkinys / sud. Jonas Mačiulis. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008. (Pristatomasis straispnis.)
  2. Butkus A. Lietuvių pravardžių atvirkštinis žodynas (elektroninė knyga, parengta VDU HMF LKK, Kaunas: Aesti, 2009). http://donelaitis.vdu.lt/lkk/pdf/Butkus_Pravardziu-inversas.pdf    [Parengta pagrindu leidinio A. Butkus „Lietuvių pravardės“, Kaunas: Aesti, 1995. Iš viso teikiamos 14 605 skirtingos pravardės. Pravardės rinktos iš viso lietuvių kalbos ploto. Dalis jų užrašytos kaimo vietovėse 1976–1990 m. per ekspedicijas, dalį jų pagal pateiktą anketą surinko mokytojai lituanistai, dalį 1990–1994 m. pateikė VDU studentai, dalis perrašyta iš LKI Vardyno kartotekos fondų. Pagal baigmenis abėcėlinį sąrašą į atvirkštinį žodyną pergrupavo Vytautas Zinkevičius. Iš gautojo teksto buvo pašalinti pravardžių motyvaciniai aprašai, palikti tik užrašymo vietų sutrumpinimai.] 
  3. Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyraidės / sud. Vaclovas Biržiška. – Kaunas: Bibliografijos žinios, 1943, d. 2.
  4. Lietuviškieji slapyvardžiai: medžiaga lietuviškųjų slapyvardžių sąvadui. – Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 1995–2003, 5 t.
  5. Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviškos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadas. – Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 2004, t. 2. [Apie leidinį plačiau žr. http://ml.lms.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=579&Itemid=46 ]
  6. Mačiulis J. Lietuviškųjų slapyvardžių aiškinamasis žodynas. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011.
  7. Pseudonimai arba slapyvardžiai / Sud. Julius Būtėnas, Vilnius: Vaga, 1981.
  8. Slapyvardžių sąvadas / Digest of pseudonyms (elektroninis išteklius) / Sud. ir parengė Jonas Mačiulis. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2007. [Apie leidinį plačiau žr. http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/930]

Lokaliniai tyrimai:

  • Aleknavičienė O. Tauragniškių pravardės (Lituanistica. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2005, t. 63, nr. 3, p. 47–70)
 

Sutuoktinių pavardė

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsnyje nustatyta: „Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.“

Iš tradicijos šeimos pavarde dažniausiai pasirenkama vyro giminės pavardė, o ištekėjusi moteris keičia mergautinę pavardę (dažniausiai sudarytą tėvo pavardės pagrindu) į vyro giminės pavarde (su baigmeniu -ienė arba galūne -ė), kartais vieną ir kitą pavardę sujungia. Be įprastinių priesaginių pavardžių junginio, kaip Juktonytė-Petrošienė, Černiauskaitė-Vagnorienė, Žentelytė-Linkienė, pasitaiko junginių su nepriesagine pavardės forma, pvz.: Kairiūnaitė-Vipartė, Norkutė-Kregždė, Veteikytė-Paukštė, Putnaitė-Kojalė, Rimkutė-Leveckė, Lenkaitytė-Varnė, taip pat junginių su nelietuviškos moterų pavardžių darybos pavardėmis, pvz.: Buteikytė-Zapolinčuk, Gutauskienė-Ševčak, Glušenko-Vaičiūnė, junginių su užsieninėmis pavardėmis, pvz.: Adomonytė-Duinker, Gervytė-Langstrom. Po antrosios santuokos gali būti sujungtos ir dvi ištekėjusios moters statusą rodančią formą turinčios pavardės, pvz., Matulaitienė-Aulienė, Kunigėlienė-Sakavičienė. Kur kas rečiau pasitaiko vyrų dvigubų pavardžių. Kita vertus, pagal dvigubą tėvo ar motinos pavardę ir vaiko pavardė dviguba, pvz.: Dainys-Dundulis, Kujelytė-Kučinskaitė, Mockutė-Stankevičiūtė. Lietuviškoje tradicijoje apskritai vyrauja vienanarės pavardės, tiek vyrų, tiek moterų.

Kaip kreiptis į sutuoktinius, porą, žr. toliau.

Svarbu:

  1. Dėl vardo, pavardės pakeitimo ar ištaisymo turite kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, prašymų formas žr. čia (atsidarykite Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių, Žin., 2008, Nr. 126-4823, priedą).
  2. Dėl su kitomis kalbomis ir šalimis susijusių klausimų geriausia kreiptis į Vilniaus m. sav. Civilinės metrikacijos skyrių, žr. adresą.

 

Moterų pavardžių daryba

1. Netekėjusių moterų pavardės

Netekėjusių moterų pavardės pagal lietuvių kalbos taisykles daromos iš vyriškosios pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė (žr. norminį leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 46), pvz.: Šalnaitė, Pečiulytė, Vaitkutė, Girdžiūtė, Mickevičiūtė.

 

Kada kurią priesagą dėti?

-aitė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūnėmis -as, -a, pvz.: Urbaitė (iš Urbas), Talmantaitė (iš Talmantas), Girėnaitė (iš Girėnas), Antanauskaitė (iš Antanauskas), Kirlaitė (iš Kirla), Montvilaitė (iš Montvila).

-ytė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūnėmis -is, -ys, -ė arba -ia (po minkštojo priebalsio, taigi ir po j), pvz.: Laukaitytė (iš Laukaitis), Stanytė (iš Stanys), Liogytė (iš Liogė), Stundžytė (iš Stundžia), Sajytė (iš Saja).

-utė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -us (po kietojo priebalsio), pvz.: Sutkutė (iš Sutkus), Vaitiekutė (iš Vaitiekus).

-ūtė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -jus, pvz.: Zujūtė (iš Zujus), Motiejūtė (iš Motiejus).

-iūtė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -ius (po minkštojo priebalsio), pvz.: Naudžiūtė (iš Naudžius), Kubiliūtė (iš Kubilius), Sinkevičiūtė (iš Sinkevičius).

Pastaba. Dar žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009): mergaičių pavardės gali būti sudarytos ir su galūne be priesagos, pvz.: Talmantė, Urbė, Laukaitė, Sutkė, Zujė, Naudžė.

2. Ištekėjusių moterų pavardės

Ištekėjusių moterų pavardės daromos iš vyriškų pavardžių daugiausia su priesaga -ienė (žr. norminį leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 47), iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūnėmis -us, -ius, -jus moteriškos pavardės daromos su priesaga -(i)uvienė arba -ienė.

Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne , pvz.: Talmantė (iš Talmantas), Gudonė (iš Gudonis), Lebedė (iš Lebedys), Butkė (iš Butkus), Misevičė (iš Misevičius), Ambraziejė (iš Ambraziejus), Stundžė (iš Stundžia), Motuzė (iš Motuza). Kai vyriška pavardė turi galūnę -ė, moteriška pavardė lieka nepakitusi, pvz.: Lapė, Kregždė. (Žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“; Žin., 2003, Nr. 65-3009.)

Tekėdama moteris gali pasirinkti ir dvigubą pavardę, sudarytą iš mergautinės ir posantuokinės pavardžių, tokia pavardė rašoma su brūkšneliu, pvz., Rūta Simutytė-Gaidienė, Asta Butkė-Jurgaitienė, Jolanta Radzevičienė-Budrė. (Dvigubą pavardę gali būti nepatogu vartoti, nes ji gana ilga, o trumpinti oficialiuose dokumentuose pavardės negalima.)

 

Kada kurią priesagą dėti?

-ienė – vedant iš visų vyriškų pavardžių, pvz.: Urbonienė (iš Urbonas), Palionienė (iš Palionis), Mikšienė (iš Mikšys), Liogienė (iš Liogė), Jovaišienė (iš Jovaiša), Stundžienė (iš Stundžia); Vaitiekienė (iš Vaitiekus), Radvilavičienė (iš Radvilavičius), Butkienė (iš Butkus), Rimkienė (iš Rimkus), Jucienė (iš Jucius).

-uvienė gali būti dedama, kai moters pavardė vedama iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūne -us, pvz.: Sutkuvienė (iš Sutkus), Rimkuvienė (iš Rimkus), Zujuvienė (iš Zujus).

-iuvienė gali būti dedama, kai moters pavardė vedama iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūne -ius, pvz.: Jurčiuvienė (iš Jurčius), Kliūčiuvienė (iš Kliūčius), Rimdžiuvienė (iš Rimdžius).

 Pastaba. Iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su baigmenimis -us, -ius, -jus moterų pavardės daromos arba su priesaga -ienė, arba su priesaga -uvienė, atsižvelgiant į giminės moterų pavardžių formos tradiciją. Šeiminio statuso nerodanti forma, kaip ir visais kitais atvejais, sudaroma su galūne -ė  (varianto -uvė nėra).

 

3. Kaip sudaromos moterų pavardės iš nelietuviškų kilmės vyr. pavardžių?

Žr. toliau.

 

4. Kodėl padaryta išimtis galūnėms -ė?

2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2 (87) komisija numatė galimybę moterų pavardes iš vyriškų pavardžių daryti su galūne , pvz., Jurgutė (iš Jurgutis). Tokia lietuvių kalbos gramatikai neprieštaraujanti pavardžių forma leista atsižvelgus į dalies visuomenės nuomonę, kad dėl šeiminę padėtį atskleidžiančių pavardžių priesagų moterys gali patirti diskriminaciją.
Alternatyvusis darybos būdas būtent su galūne -ė pasirinktas atsižvelgus į tarmių duomenis. Pavardės su galūne -a nepriimtinos, nes tai gausintų bendrinei kalbai nebūdingas moterų pavardžių formas.

2009 m. gegužės 14 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje svarstytas grupės asmenų siūlymas panaikinti leidimą sudaryti moterų pavardes be priesagos tik su galūne -ė. (Gyventojų registro duomenimis, nuo 2003 m., kai buvo priimtas nutarimas, nepriesaginė pavardė vien su galūne -ė pasirinkta ar dukrai suteikta maždaug 3,5 tkst. kartų.) Nutarta jį palikti galioti, nesant kalbinių argumentų, kurie paneigtų nepriesaginės moterų pavardžių darybos galimybę.

Siūlymas sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Apie žiniasklaidoje:

NAUJAS LEIDINYS

Miliūnaitė R. Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes? – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. – 359 p. (Ištrauka svetainėje kalbosnamai.lt. Apklausa Jaunimo požiūris į nepriesagines moterų pavardes.)

 

5. Dėl moterų pavardžių vyriška pavardės forma, žr.:

 

Moterų pavardžių kirčiavimas

1. Netekėjusių moterų pavardės

1.1. su priesaga -aitė kirčiuojamos taip:

išlaiko vyriškosios pavardės kirtį ir priegaidę, jei padarytos iš vyriškųjų pavardžių su priesagomis -ėnas, -ynas, -ūnas, pvz.: Petrė́nas – Petrė́naitė, Jonýnas – Jonýnaitė, Meilū́nas – Meilū́naitė;

visais kitais atvejais kirčiuojamos priesagoje, pvz.: Rimšà – Rimšáitė, Kaũpas – Kaupáitė, Petráuskas – Petrauskáitė;

1.2. su priesagomis -ytė, -utė, -ūtė kirčiuojamos šiose priesagose, pvz.: Kairýtė, Jurgutýtė, Senkùtė, Zujū̃tė, Sinkevičiū̃tė.

 

2. Ištekėjusių moterų pavardės

2.1. su priesaga -ienė:

išlaiko vyriškosios pavardės kirtį, jei padarytos iš 1-osios kirčiuotės vyriškųjų pavardžių arba iš vyriškųjų pavardžių, turinčių kirtį vienaskaitos vardininke toliau kaip 2-ajame skiemenyje nuo galo, pvz.: Kiáunė – Kiáunienė, Petrė́nas – Petrė́nienė, Pangónis – Pangónienė, Rìmantas – Rìmantienė, Vãbalas – Vãbalienė, Mickẽvičius – Mickẽvičienė;

visais kitais atvejais kirčiuojama priesaga, pvz.: Kaũpas – Kaupíenė, Šalnà – Šalníenė, Budrỹs – Budríenė, Žemaĩtis – Žemaitíenė, Šepetỹs – Šepetíenė;

2.2. su priesaga -(i)uvienė išlaiko vyriškųjų pavardžių kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: Sùtkus – Sùtkuvienė, Gir̃džius – Gir̃džiuvienė.

 

3. Šeiminio statuso nerodančios moterų pavardės su galūne -ė kirčiuojamos pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 patvirtintą 18-ąją kirčiavimo rekomendaciją „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“ (žr. Nutarimai, Tartis ir kirčiavimas, K-18; „Gimtoji kalba“, 2010, Nr. 4, p. 8–11).

Komentarą žr. Naujienose:

 

Klausimai dėl vyriškų pavardžių formų

Kaip kreiptis į vyrą, pavarde Sakalas?

Kreipinys: Sãkalai! Vil̃kai! (ne Sakale! Vilke!)

Pastaba. a kamieno daiktavardžiai vienaskaitos šauksmininke paprastai turi galūnę -e, pvz.: draugas – drauge! vilkas – vilke! Tačiau tikriniai daiktavardžiai, reiškiantys vyrų vardus ir pavardes, vienaskaitos šauksmininke turi galūnę -ai, pvz.: Petras – Petrai! Gintaras – Gintarai! Kazlas – Kazlai! Gutauskas – Gutauskai!

Kaip kreiptis į sutuoktinius: Daũkšos ar Daukšaĩ?

Vyriškųjų pavardžių daugiskaita su kirčiu galūnėje žymi šeimas, poras, pvz.: Kaupaĩ, Petraičiaĩ, Lapiaĩ, Daukšaĩ. Taigi kreipiamasi į ponus Daukšas – Daukšaĩ! Poros vadinamos ne tik pagal vyro pavardę, bet ir pagal vyro vardą, pvz., Alvydaĩ, Gintaraĩ, Jonaĩ.

Tos pačios pavardės su kirčiu kamiene žymi tik vienos pavardės vyrų daugį, pvz.: broliai Kaũpai, Petráičiai, pusbroliai Lãpės, Daũkšos.

Plačiau žr. Laimučio Bilkio atsakymą „Gimtojoje kalboje“, 2000, Nr. 4–6, p. 28.

 

Klausimai dėl vardo ir pavardės registravimo

    Asmens gimimą, asmens mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) pripažinimą ir nustatymą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir asmens lyties pakeitimą registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, vadovaudamosi Civilinės metrikacijos taisyklėmis ir Civiliniu kodeksu (žr. aukščiau).

     Civilinio kodekso aktualesni straipsniai:

2.20 straipsnis: 1. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito asmens vardu. 2. Fizinis asmuo turi teisę naudoti savo pilną ar sutrumpintą vardą (vardus) ir reikalauti iš kitų asmenų nesinaudoti ir neveikti jo vardu be leidimo. 3. Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai.
3.31 straipsnis. Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.  

     Tuo atveju, kai vyras pasirenka savo sutuoktinės mergautinę pavardę, pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 68 punktą jam suteikiama vyriška pavardės forma, jai suteikiama moteriška pavardės forma.
 

    Dažnesni klausimai:

  • Ar galima dukrai duoti vardą Anna? Metrikacijos skyrius nesutinka rašyti dvigubos n.

Teisingai. Lietuvių kalboje geminatų (dviejų vienodų priebalsių junginio) vengiama: susidūrus dviem vienodiems priebalsiams vienas iš jų paprastai išnyksta (būna, kad rašte išlaikomas morfemų sandūroje, pvz., pusseserė, bet tarti netariamas). Iš kitų kalbų perimti žodžiai ar vardai taip pat nuo seno rašomi su viena priebalse, o jų kilmė ar etimologija įtakos priebalsių rašymui neturi.

Taigi rusų kalbos vardas Анна į lietuvių kalbą perrašomas kaip Ana pagal „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukciją“ (Vilnius, 1990). Instrukcijos § 25 nustato, kad rusų kalbos dvigubosios priebalsės į lietuvių kalbą transkribuojamos viena priebalse. (Lygiai taip pat dvigubosios priebalsės naikinamos adaptuojant kitų kalbų svetimvardžius ir svetimžodžius apskritai.)

Registruojant mišrią santuoką (skirtingų tautybių asmenų) ir iškilus moterų pavardžių klausimui, patartina atsižvelgti į vyro giminės moterų pavardžių tradiciją: už lietuvių ištekančių kitataučių moterų pavardės sudaromos pagal lietuvių kalbos taisykles, o už kitataučių ištekančių moterų pavardės gali būti sudaromos arba pagal lietuvių kalbos taisykles, arba pagal kalbos, iš kurios atsinešama pavardė, taisykles (t. y. kaip vyro motinos, tetos ar senelės).

Pavyzdžiui, vyro pavardė Avdejevas: žmonos pavardė gali būti arba pagal lietuvių kalbos taisykles Avdejevienė ar Avdejevė, arba, atsižvelgus į pavardės rusišką kilmę (vyro ir jo senelio pavardė rus. Авдеев), gali būti sudaryta pagal rusų kalbos taisykles (rus. Авдеев > Авдеевa) – Avdejeva. Pasirinkus dvigubą pavardę pavardė galėtų būti, pvz., Zanevičiūtė-Avdejeva.

Arba tėčio pavardė yra Fedč– nelietuviškos kilmės ir nesugramatinta, t. y. be lietuviškos galūnės, vyro motinos ir giminės moterų pavardės taip pat Fedč: atsižvelgiant į nelietuvišką pavardės kilmę, giminės moterų pavardžių rašymo tradiciją ir žmonos pageidavimą, žmonos pavardė gali būti negramatinama, t. y. Fedč arba, pavyzdžiui, Kubiliūtė-Fedč. Žinoma, asmens pageidavimu ir šiuo atveju galima pavardė pagal lietuvių kalbos taisykles, pvz., Fedčaitė (< Fedč-as), Fedčė.

Arba tėčio pavardė yra Čaika, tai dukters pavardė galėtų būti arba Čaikaitė (dar Čaikė), nes ši  pavardė jau tarpukariu fiksuota tarp Lietuvos gyventojų ir, nors pagal kilme slaviška,  jau yra prisitaikiusi prie lietuvių kalbos fonetikos, rašybos ir darybos. Dabartiniai Gyventojų registro duomenys rodo, kad oficialiai funkcionuoja išvestinės moterų pavardės Čaikaitė ir Čaikienė. Arba, jei giminės dokumentai liudija, kad šioje konkrečioje giminėje moterų pavardės forma Čaika, tęsiant tradiciją, tokios formos galima pageidauti ir dukrai (taip pat ir žmonai). Gyventojų registre ir ši moterų pavardės forma fiksuota. 

Dar atkreiptinas dėmesys, kad jei kitataučio vyro pavardė su galūne -a, tai nebūtinai ir moters pavardė galės likti su galūne -a. Pavyzdžiui, vyro pavardė Moniuška – sulietuvinta iš lenk. Moniuszko: pagal perrašos iš slavų kalbų (pvz., lenkų, baltarusių, rusų, ukrainiečių) taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniais nutarimais, nekirčiuota vyriškosios giminės pavardės galūnė -o lietuvinant keičiama į -a ir pavardė linksniuojama (plg.: vyr. lenk. Tomenko – suliet. Tomenka, Tomenkai...., ukr. Iваненко – suliet. Ivanenka, Ivanenkai...), tačiau moterų pavardės lieka su galūne -o ir nelinksniuojamos (plg.: mot. lenk. Tomenko – suliet. Tomenko, ukr. Iваненко – suliet. Ivanenko). Taip pat ir už Moniuškos ištekėjusios moters pavardė gali būti arba Moniuškienė (arba Moniuškė), arba Moniuško

 

  • Vyro ar tėvo pavardė be lietuviškos galūnės, o žmonos ar dukters pavardę pageidaujama lietuvinti. Kaip sudaromos moterų pavardės tokiais atvejais?

Sudaroma pagal įprastas taisykles, tik iš adaptuotos (su lietuviška linksnio galūne) vyriškosios pavardės formos. Pavyzdžiui, vyro pavardė Jaroslav: adapt. Jaroslavas, taigi moteriškos pavardės būtų Jaroslavienė, Jaroslavaitė; vyro pavardė Čalyj: adapt. Čalis (kilm. Čalio), todėl moteriškos pavardės Čalienė, Čalytė; vyro pavardė Chodkevič: adapt. Chodkevičius, todėl moteriškos pavardės Chodkevičienė, Chodkevčiūtė; be to, gali būti Jaroslavė, Čalė, Chodkevičė.

 

Vardo ir (ar) pavardės tapatybės klausimai

   Kalbos komisijos nuomone, vardo ir pavardės variantų įvairavimas to paties ar su tuo pačiu asmeniu susijusiuose dokumentuose neturėtų kelti abejonių identifikuojant asmenį, tačiau nustatyti asmens tapatybę nėra Komisijos kompetencijos dalykas. (Asmens tapatybę nustato teismas.)

   Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktą ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, bet piliečio pageidavimu arba nesugramatinti (be lietuviškos linksnio galūnės), arba sugramatinti (su lietuviška linksnio galūne). Nesugramatintos ir sugramatintos vardo ir pavardės formų atsiradimas to paties asmens dokumentuose neturi kelti abejonių dėl asmens tapatybės. Pvz.: Piotras Bujakas yra taisyklingai perrašyta pavardė iš rus. Буяк Пётр (žr. Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukciją. – Vilnius, 1990).
Pastaba. Tėvavardžių lietuvių kalboje nėra, žr. 1988 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 25 „Dėl tėvo vardo rašymo“.

   Jei Lietuvos Respublikos piliečiai, lankydamiesi ar gyvendami užsienyje, patiria sunkumų dėl skirtingų šeimos (giminės) narių pavardžių formų, gali kreiptis į komisiją pažymos dėl šeimos pavardės tapatumo, komisija gali patvirtinti, kad, pavyzdžiui, Petrauskas, Petrauskienė, Petrauskaitė yra vienos šeimos pavardės, kurių bendras kamienas Petrausk-, o kiti formantai nurodo asmens lytį ir iš dalies – šeiminį statusą. Tokia lietuvių kalbos (Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos) pavardžių darybos sistema sena, susiformavusi per kelis šimtus metų ir įtvirtinta oficialiojoje vartosenoje.

   Dažniausios asmenvardžių formų įvairavimo priežastys

1. Skirtingų kalbų vardynas. Pvz.:

a) Joana, Johanna ir Johana: dokumentuose fiksuoti trys asmens vardo variantai: Joana, Johanna, Johana. Lietuvių kalbos vardyne yra vardas Joana, kilęs iš sulotyninto hebrajiško vardo Joanna arba Johanna, taigi dokumentuose – to paties vardo trys variantai;

b) Helena ir Elena: Helena ir Elena yra to paties vardo variantai, lietuvių kalboje paplitęs variantas Elena, tačiau lenkų, vokiečių, olandų ir kai kurių kitų Europos kalbų vardynuose jis rašomas su raide h (žr. „Słownik imion“. – Wrocław–Warszawa–Kraków, 1991, p. 123–124);

c) Elžbieta, Jelizaveta, Elizaveta: tai tos pačios kilmės vardo variantai: pirmasis vartojamas lietuvių, lenkų kalbų vardyne, antrasis – rusų, o trečiasis paraidžiui perrašytas iš rusų kalbos (ne transkribuotas);

d) Andrius ir Андрей: Andrius galėjo būti perrašytas į rusų kalbą kaip Андрей, priartinus prie rusų kalbos vardyno.

2. Vardo variantų (trumpųjų, tarminių) vartojimas to paties asmens dokumentuose. Pvz.:

a) Marija ir Marijona: abu vardai yra panašios kilmės – Marija kilo iš sulotyn. hebr. Maria, Marijona – iš dvigubo vardo Maria-Anna (žr. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994, p. 263–264) – ir kartais vartojami kaip variantai;

b) Nastia ir Anastazija: Nastia yra vienas iš vardo Anastazija trumpųjų variantų (lietuviškame vardyne dažnesnis trumpinys Nastė; žr. Kuzavinis K., Savukynas B. „Lietuvių vardų kilmės žodynas“. – Vilnius, 1994);

c) Enrikas ir Henrikas: lietuvių kalbos vardyne yra abu germaniškos kilmės vardo (germ. Heinrich) variantai Enrikas ir Henrikas (žr. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994). Per italų kalbą (it. Enriko) atėjęs vardo variantas Enrikas artimesnis lietuvių kalbai, nes žodžiai su garsu h yra skolinti, tačiau ilgainiui išpopuliarėjo būtent Henrikas;

d) Vincentas ir Vincas: tai yra to paties vardo variantai, antrasis – pirmojo trumpinys (žr. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994, p. 214).

3. Kitų kalbų raidynas ir gramatika. Pvz.:

a) Rimoit ir Rimeic: pavardė Rimoit galėjo būti perrašyta kaip Rimeic dėl skirtingų kalbų (gudų, lenkų) įtakos Vilniaus krašte;

b) Helena-Ona Meškovska ir Elena Ona Meškauskaitė: šie vardo ir pavardės variantai atsirado dėl lietuvių ir lenkų kalbų vardyno, gramatikos ir rašybos skirtumų;

c) Mažeika ir Мажейко: liet. Mažeika perrašyta į rus. kaip Мажейко priartinus pavardę prie rusų kalbos gramatikos taisyklių;

d) Edwards ir Edvards: kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės w ir ją atitinka raidė v, už kitos valstybės piliečio Edwards ištekėjusios moters pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase perrašyta kaip Edvards.

4. Raštininkų klaidos. Pvz.:

a) Agnieška ir Ignieška: lietuvių vardyne yra vardas Agnieška, kitas vardo variantas – Ignieška greičiausiai atsirado dėl raštininkų klaidos, nors kitose kalbose yra šio vardo variantų su i (pvz., portugalų Ignez, Inez);

b) Piebalga ir Pirbalga: „Lietuvių pavardžių žodyne. T. L–Ž“ (Vilnius, 1989) užfiksuota pavardė Piebalga (kaip ir asmens pase). Tai leidžia manyti, kad kiti pavardės variantai įvairiuose dokumentuose ir laiškuose atsirado dėl raštininkų neatidumo: Pebolga, Priebalga, Priebalka, Pirbalga; Piebalgienė – Priebalgienė, Piebaldienė; Piebalgaitė – Pebalgaitė;

c) Peciukonis ir Pieciukonis: tai dvi tos pačios pavardės formos, atsiradusios dėl raštininkų neatidumo, galbūt ir rusų kalbos įtakos (rus. e gali būti skaitoma kaip ie). Valkininkų krašte fiksuota autentiška pavardės forma Peciukonis (žr. „Lietuvių pavardžių žodyną“, Vilnius, 1989, p. 418), tokią giminės formą liudija ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenys iš Romos katalikų bažnyčios krikšto aktų įrašų knygos;

d) Brundzienė ir Brunzienė: moteriškos pavardės formą Brunzienė galima laikyti nenorminiu pavardės Brundzienė variantu (< Brundza, žr. „Lietuvių pavardžių žodynas. A–K“, Vilnius, 1985, p. 316), atsiradusiu dėl raštininkų kaltės. Klaidą galėjo lemti fonetiniai reiškiniai: dėsninga, kad susidūrus tos pačios artikuliacijos priebalsių grupei, šiuo atveju trims dantiniams n, d, z, vienas iš garsų gali būti netariamas arba tariamas silpnai. Taigi Brundzienė, silpnai artikuliuojant, gali skambėti kaip Brunzienė, plg. tempdavo skamba kaip temdavo.

Dėl begalūnių vardų ir pavardžių vartojimo rišliame tekste

  • Kaip rišliame tekste vartojamos begalūnės vardų ir pavardžių formos, pvz., Jaroslav, Čalyj, Chodkevič?

    Pagal 1997 m. priimto 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490) 6 punktą rišliame tekste autentiškoms asmenvardžių formoms galūnės dedamos panašiai kaip ir prie adaptuotų vardų ir pavardžių. Pvz.: Jaroslav – adapt. Jaroslavas, Jaroslavo, Jaroslavui ir t. t.; Čalyj – adapt. Čalis, Čalio, Čaliui ir t. t.; Chodkevič – adapt. Chodkevičius, Chodkevičiaus, Chodkevičiui ir t. t. Kokias galūnes kuriuo atveju pasirinkti, žr. „Svetimvardžių“ skyriuje: perrašos taisyklėse (iš baltarusių, lenkų, ukrainiečių k.) arba minėtame bendrajame nutarime (žr. poskyrius Adaptavimas, Gramatinimas).

    Pavartotos skliausteliuose arba nerišliame tekste (pvz., bibliografijoje, sąrašuose, anketose ar pan.), tokie vardai ir pavardės gali būti rašomi be lietuviškų galūnių. 

    Linksnių galūnių pridėjimas prie vardo ir pavardės  rišlumo tikslais – norint kalbos gramatinėmis priemonėmis parodyti žodžių ryšius sakinyje – taikomas ne tik lietuvių, bet ir kitose linksnius turinčiose kalbose, pvz., lenkų, rusų, ukrainiečių, suomių, kt. Galūnių pridėjimas asmenvardžių tapatybės nekeičia. Vis dėlto ypatingo tikslumo reikalaujančiuose tekstuose, pvz., dokumentuose, patartina skliaustuose nurodyti ir autentišką begalūnę vardo ir pavardės formą.

 

 Vardo ir (ar) pavardės keitimas ir ištaisymas

    Keitimas. Vardas ir pavardė oficialiai keičiami pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111; nauja redakcija Žin., 2008, Nr. 126-4823).
    2009 m. spalio 15 d. „Valstybės žiniose“ Nr. 123-5297 paskelbtas teisingumo ministro 2009 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1R-318 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Be kitų pakeitimų, įtvirtinta nuostata, palengvinanti pavardės pakeitimą atsisakant priesagų, žr. 11.12 punktą: [Pavardę keisti galima, kai asmuo] nori susitrumpinti pavardę, jeigu ta pavardė tradicinėje vartosenoje turi trumpesnį, nepriesaginį, variantą.“  Pareiškėjo pasirinkta pavardė turi atitikti jo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (žr. 12 p.). Pirmoji pavardė, dėl kurios trumpinimo atsisakant priesagos kreiptasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, buvo su slaviška priesaga -eckas. Patvirtinta, kad toji pavardė galėtų būti sutrumpinta iki baltiškojo kamieno su lietuviška linksnio galūne -ys arba -is.

    Taisyklių 16 punkte numatyta, kad kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.

   Prašymas dėl vardo ar pavardės keitimo teikiamas civilinės metrikacijos įstaigai pagal gyvenamąją vietą. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Plačiau apie procedūrą žr. metrikacijos paslaugų svetainėje MEPIS.vrm.lt

   Minėtina, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra numatytas pavardės keitimas sulietuvinimo pagrindu. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus galima kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl nelietuviškos ir nesugramatintos pavardės sugramatinimo pagal lietuvių kalbos taisykles, t. y. prie pavardės pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę, pvz.: Buriak – Buriakas, Makovskij – Makovskis, Pavlovič – Pavlovičius.
 

   Spaudos pranešimai apie vardus ir pavardes:

  • 2016-01-09  Apie asmenvardžių derinimą 2015 metais (A. Pangonytė, VLKK.lt) 
    2015-02-06  Apie asmenvardžių derinimą 2014 metais (A. Pangonytė, VLKK.lt) 
  • 2013-03-18  Lietuviškos pavardės keitimo subtilybės (Teisininko konsultacija)
  • 2012-03-08  Iš 2011 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai. Vietovardžiai. Svetimvardžiai (A. Pangonytė, VLKK.lt)
  • 2012-01-12  Keičiant vardą bei pavardę – mažiau biurokratijos brūzgynų (Teisingumo ministerijos inf.)
  • 2011-12-22  Priimti Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių pakeitimai (Žin., 2011, Nr.161-7635)
  • 2011-04-18  Iš 2010 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai (A. Pangonytė, VLKK.lt)
  • 2010-03-09 Jackevičius M. Šimaševičiai naudojasi galimybe tapti Šimašiais, Jankevičiai – Jankais (Delfi.lt) „Supaprastinta teisingumo ministro įsakymu patvirtinta pavardžių keitimo tvarka, leidžianti atsisakyti nelietuviškų priesagų, galioja nuo praėjusių metų rudens. Iki šiol pavardes jau susilietuvino ir susitrumpino 22 asmenys.“ 
  • 2010-02-03  Iš 2009 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai (A. Pangonytė, VLKK.lt)
  • 2010-01-16 Rupeikaitė V. Šlančiauskų šeimai pabodo raityti ilgas pavardes (KaunoDiena.lt) „G.Lukoševičius informavo, kad po 2009 m. spalio 16 d., kai įsigaliojo leidimas trumpinti pavardes, iki dabar šia galimybe pasinaudojo keturi suaugę kauniečiai. Vaikų pavardė trumpinama kartu su tėvų, turint abiejų tėvų raštišką sutikimą, tad į šią statistiką neįeina. <...> Jei pavardės šaknis lietuviška, slavišką priesagą galima ne tik numesti, bet pakeisti lietuviška priesaga. Pavyzdžiui, Vaitkevičius gali tapti ne tik Vaitkumi, bet ir Vaitkaičiu arba Vaitkeliu. Žodyne būna ir neužfiksuotų trumpųjų pavardžių formų. Tai dažniausiai svetimos pavardės. Tokiu atveju bandomi įvairūs trumpinimo variantai. Galima numesti ir lietuvišką pavardės priesagą, tačiau norinčiųjų tai padaryti dar nepasitaikė. Praėjusių metų pabaigoje, kai tik buvo paskleista žinia apie galimybę trumpinti pavardes, interesantų buvo daug. Tačiau supratus, kad bet kaip ir bet kam pavardės nebus trumpinamos, kad šaknys nebus keičiamos, susidomėjimas atslūgo.“
  • 2008-11-15 Baronienė D. Keisti vardą ar pavardę skatina emocijos (LŽ, vtv.lt) „Vienas įprastą vardą turintis panevėžietis šiuo metu laukia, kol jam bus leista vadintis Angelu. Prašyme jaunuolis nurodė, kad draugai į jį kreipiasi vien dangiškuoju vardu, kuris esą maloniai glosto ir jo paties ausį. <...> Civilinės metrikacijos vedėja D.Zacharienė prisiminė, kad pasikeisti pavardes panoro Vištėjūnas ir Karosas, <...> prasidėjus Atgimimui radosi nemažai norinčiųjų sulietuvinti pavardes, pavyzdžiui, iš Ivanov tapti Ivanovu.“
  • 2008-10-19 Kucharevič I. Vargas dėl pavardės (Savaitė, 15min.lt) „Bene garsiausias lietuvis, užsienyje pasikeitęs pavardę, yra Voldemaras Adamkavičius, kuris emigravęs į Ameriką tapo Valdu Adamkumi. Būsimasis Lietuvos Prezidentas pasakojo pavardę pasikeitęs, nes amerikiečiai ją smarkiai iškraipydavę. Tačiau pavardę žinomas lietuvis susitrumpino taip, kad būtų aišku, jog ji yra lietuviška. Dar viena žinoma lietuvė, pasikeitusi pavardę, – garsi Holivudo aktorė Ruta Lee. Tikrasis moters vardas – Rūta Kilmonis. Pasikeisti pavardę moteriai pasiūlė prodiuseriai. <...> Mūsų šalyje pavardes yra pasikeitę Kiaušinis, Paršelėnas, Žydelis, Lopeta, Paipelis, Gaidys, Perekšlis ir kt.“
  • 2008-02-02 Lukas D. Lietuviška pavardė trukdo? (KaunoDiena.lt) „Žinomas JAV lietuvių verslininkas, vienas bendrovės „Baltnet“ savininkų, Rimvydas Kriščiokaitis užjūryje tapo Raymond Krisst. <...> Dabar jo pavardė yra Krisciokaitis-Krisst. <...> Vienas žinomiausių lietuvių, pasikeitęs pavardę, buvo amerikietiško futbolo žvaigždė Johnny Unitas (1933 – 2002), gimęs kaip Jonas Jonaitis. <...> Žinomo JAV aktoriaus Charleso Bronsono (1920-2003) tikroji pavardė – Karolis Bučinskis. <...> 1932 metų pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas Jackas Sharkey (Juozas Žukauskas, 1902-1994) yra visų laikų geriausių boksininkų sąraše. Jis naują pavardę pasirinko nusižiūrėjęs į garsų airių boksininką Tomą Sharkey. “ Robertas Kupstas-Byla ketina susigrąžinti autentišką pavardę Bylaitis. „Jis pažįsta nemažai lietuvių, pasikeitusių vardus: Al vietoje Algimanto, Joe – vietoj Juozo, Azzi – vietoj Ąžuolo. <...> vienas Prancūzijoje gyvenantis lietuvis ketina pasikeisti savo dabartinę pavardę Kaunas. Vyrui kliūva, kad prancūzai ją taria „konas“, – labai panašiai prancūziškai vadinamas kvailys arba moters apgautas vyras. <...> Australijoje privačia detektyve dirbanti Audronė Puišienė emigravusi tapo Pouichene, nors pati pavardės nekeitė <...> Kaune pavardžių yra atsisakę Žydelis, Gaidys, Lopeta, Grafkė, Perekšlis, tačiau mieste gyvena ponas Pimpis, ponia Vagina, Vilniuje – daug ponų Šikų, panelių Šikaičių.“ 
  • 2006-06-06  Iš 2005 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai (A. Pangonytė, VLKK.lt) 
  • 2005-03-31  Iš 2004 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai (A. Pangonytė, VLKK.lt) 

    Daugiau nuorodų į žiniasklaidos straipsnius žr. pasvetainėje vardai.vlkk.lt
     

  Ištaisymas. Vardo ar pavardės formą asmens prašymu ištaiso civilinės metrikacijos įstaiga. Mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos įstaigos minėtų asmenų įpėdinių (pagal įstatymą ir testamentą) prašymu turi teisę ištaisyti tais atvejais, kai klaidas ir kitus netikslumus liudija kiti mirusiųjų civilinės būklės aktų įrašai, mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašai arba atsižvelgiant į juos priimti teismo sprendimai (žr. Civilinės metrikacijos taisyklių XII skyrių).

  Dėl vardo ir (ar) pavardės įrašo ištaisymo žr. skyrelyje Aktualūs teisės aktai ir leidiniai, išsamiau – metrikacijos paslaugų interneto svetainėje MEPIS.vrm.lt.

Pastabas prašom teikti el. p. adresu aiste.pangonyte@vlkk.lt

 Paskutiniai papildymai ir pakeitimai 2017 m. sausį.
 

 

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.