Spausdinti

Šiame skyriuje:

 

Apie lietuvių kalbos vardus ir pavardes

Dvinaris asmens įvardijimas (vardu ir pavarde) Lietuvoje įsigalėjo XVI–XVII a. Lietuvių kalboje vartojama pirma vardas, paskui pavardė. Pavardė gali būti vartojama pirma vardo abėcėliniuose sąrašuose, bibliografijoje ir pan.

Tradiciškai lietuviai turi vieną vardą, kartais du. (Teisė suteikti vaikui du vardus reglamentuota Civilinio kodekse, žr. 3.166 str. 2 punktą.) Pastaraisiais metais populiariausi trumpi vardai (žr. naujagimiams suteikiamų vardų dešimtukus VĮ Registrų centro svetainėje skyriuje „Gyventojai. Gyventojų registras“, čia). Vardo vietoje neregistruotini tėvavardžiai, pavardės, pravardės, prievardžiai ar pan. – tik vardai. 

Tarp dviejų vardų brūkšnelis nerašomas, pvz., Žemyna Aistė Bajoraitė, Algis Jonas Kavaliauskas. Brūkšneliu jungiamos dvigubos pavardės, pvz.: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Ona Kreivytė-Naruševičienė; rečiau – vyriškos, pvz., Laurynas Stuoka-Gucevičius, Jonas Baranauskas-Avelė. (Dvigubos vyriškos pavardės retesnės.)

Pagal Valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 19 straipsnį valstybė rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius; pagal 20 straipsnį – kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Kalbos komisija konsultuoja ir atsako į paklausimus dėl vardų teiktinumo, pavardžių darybos, to paties asmens vardo ir (ar) pavardės tapatybės (žr. toliau). Klausti galima telefonu ar el. paštu vlkk[eta]vlkk.lt. Norėdami gauti raštišką atsakymą, pateikite prašymą, adresuotą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (Gedimino pr. 60, LT-01110 Vilnius), ir kopijas dokumentų, kuriuose vartojamos skirtingos to paties asmens vardo ir (ar) pavardės formos.

 

Aktualūs teisės aktai ir leidiniai

1. 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132).

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. [KT bylos Nr. 14/98 santrauka: Bylą inicijavo apygardos teismas. Jis prašė ištirti, ar Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ neprieštarauja Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimas reglamentuoja ne asmens privatų gyvenimą, o tik vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase. Nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių. KT nutarė, kad minėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.]
2009 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas 2014 m. vasario 27 d. „Dėl Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, išaiškinimo“ (Nr. KT7-S4/2014).

3. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (žr. 6, 25 str.).

***

4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisės aktai:

4.1. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334).

4.2. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333).

4.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl Rekomendacijų civilinės metrikacijos įstaigoms dėl asmenvardžių rašymo civilinės būklės aktų įrašuose patvirtinimo“ PROJEKTAS (2021-03-01).

***

5. 2003 m. birželio 26 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009).

6. 2009 m. lapkričio 26 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolinis nutarimas Nr. PN-4 „Dėl rekomendacijos „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“ (žr. Nutarimai, Tartis ir kirčiavimas, K-18; „Gimtoji kalba“, 2010, Nr. 4, p. 8–11).

7. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. – Vilnius: Mokslas, 1992, § 46–47. (Leidinys aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58.)

*** 

8. 2014 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1071 (dėl Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo ir lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo):

„10. Prašyme išduoti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ir prašyme išduoti lietuvių kilmės pažymėjimą asmens vardas (-ai) ir pavardė (-ės) rašomi didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis be šalutinių (diakritinių) ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškosios abėcėlės raidžių modifikacijų pagal kelionės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento lotyniškus įrašus. Asmuo gali rašyti vardą (-us) ir pavardę (-es) pagal kelionės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento lotyniškus įrašus tais lotyniškais rašmenimis su diakritikais, kurie yra lietuvių kalbos raidyne: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Rašant vardą (-us) ir pavardę (-es), gali būti naudojami šie ženklai: „.“, „“ ir „( )“.

Asmuo, turintis keletą vardų arba dvigubą pavardę, kurie sudaro daugiau negu 31 ženklą (vardai ir pavardė atskirai), šiuose prašymuose įrašo pasirinktą (-us) vardą (-us) ar pirmą dvigubos pavardės dalį pagal kelionės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento lotyniškus įrašus šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta tvarka.“ 

9. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329; 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija); suvestinė redakcija (nuo 2020-06-24):

„9. Prašymuose išduoti arba pakeisti leidimą užsieniečio vardas (-ai) ir pavardė (-ės) rašomi didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis be šalutinių (diakritinių) ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškosios abėcėlės raidžių modifikacijų pagal kelionės dokumento lotyniškus įrašus. Užsienietis gali rašyti vardą (-us) ir pavardę (-es) pagal kelionės dokumento lotyniškus įrašus tais lotyniškais rašmenimis su diakritikais, kurie yra lietuvių kalbos raidyne: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Rašant vardą (-us) ir pavardę (-es), gali būti naudojami šie ženklai: „.“, „“ ir „( )“.“

***

Istorinis teisės aktas

Pavardžių įstatymas (1938 m. gruodžio 6 d.).

Vardų ir pavardžių Įstatymo projektai

    Seime nuo 1997 m. svarstomi vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo projektai. Žr. projektą, kurio rengėjų grupėje dalyvavo ir Kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja J. Palionytė, Bendrojo skyriaus vedėja R. Dobelienė – 2007-06-08 Nr. XP-689A(2), parengė Teisingumo ministerija, pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 
     Šiuo teisės aktu siekiama teisiškai sureguliuoti vardų ir pavardžių suteikimą, keitimą, ištaisymą, ir rašymą, numatyti bendruosius reikalavimus vardams ir pavardėms. Priėmus įstatymą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai bus pavesta parengti Vardų ir pavardžių sudarymo ir rašymo taisykles, perrašos taisykles. Ketinama sudaryti ir atskirą Asmenvardžių komisiją, jos nuostatus tvirtins Vyriausybė.

    2009 m. rugsėjo 9 d. įregistruotas Seimo nario Č. Stankevičiaus pateiktas Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-567(3), aiškinamasis raštas čia
    2009 m. lapkričio 16 d. redakcija (po Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo): Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-567(4) (pateikė Seimo narys Č. Stankevičius), aiškinamasis raštas čia; projektas atsiimtas 2009 m. lapkričio 21 d.

   2010 m. balandžio 8 d. neeiliniame Seimo posėdyje svarstyti du Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo variantai:

   Pirmasis projektas atmestas, antrajam „pritarta po pateikimo“, siūloma toliau svarstyti šių metų birželio 8 d. Išsamiau žr. nuorodas naujienose.

   2012 m. Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-4379(3), pateikė Česlovas Vytautas Stankevičius.

 

Perraša iš kitų kalbų

  1. Apie nelietuviškų vardų ir pavardžių vartojimo principus ir rašybą žr. AKTUALIAUSIOS TEMOS/ Svetimvardžiai.
  2. Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija. – Vilnius: Mokslas, 1990. (Aprobuota VLKKK, žr. skenuotą skyriuje AKTUALIAUSIOS TEMOS/ Svetimvardžiai. Perraša iš kitų kalbų). 
  3. Lietuvos lenkų, baltarusių (gudų) ir ukrainų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles Kalbos komisija yra patvirtinusi protokoliniais nutarimais, žr. AKTUALIAUSIOS TEMOS/ Svetimvardžiai poskyrius); dėl konkrečių atvejų prašom kreiptis tel. 272 33 10.

 

Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba, žr.:

  1. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994 ir kiti leidimai. (2009 m. Mokslo ir enciklopedijų institutas išleido 6-ąjį leidimą, žr. meli.lt.) 
  2. Lietuvių pavardžių žodynas. T. A–K/ sudarė A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. – Vilnius: Mokslas, 1985; žr. pavardes.lki.lt.
  3. Lietuvių pavardžių žodynas. T. L–Ž/ sudarė A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. – Vilnius: Mokslas, 1989.
  4. Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. – Vilnius: Mokslas, 1991.
  5. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. – Vilnius: Mokslas, 1982.
  6. Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. 

  7. Pavardžių duomenų bazė (LKI), https://ekalba.lt/pavardziu-duomenu-baze
  8. Piliečių vardų sąvadas (VLKK), http://vardai.vlkk.lt

    Ragauskaitė A. Lietuvių asmenvardžių tyrimai (trumpa apžvalga, žr. Aruodai.lt)

 

 

 
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta:

3.166 straipsnis. Vardo vaikui suteikimas
1. Kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai.
2. Vaikui gali būti suteikiami du vardai.
3. Vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi.
4. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, vaikui vardą suteikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

3.167 straipsnis. Pavardės vaikui suteikimas
1. Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė.
2. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 str. 6 punktą „civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba“. 

Vardų, kurių forma nusistovėjusi lietuvių kalbos vardyne, rekomenduojami tradiciniai variantai, tačiau gali būti priimami ir naujai iš kitų kalbų perimami vardai, ir naujai pasidaryti vardai, tik jie turi būti užrašyti lietuviškais rašmenimis (iš svetimų kalbų – adaptuoti pagal apytikslį tarimą) ir turėti galūnę, tinkamai atspindinčią asmens lytį. Plg. senuosius tradicinius ir naujuosius vardų variantus: Dovydas ir DeividasJokūbas ir DžeimsasKotryna ir KatrinaKaterina, Jekaterina, Katalina, Margarita ir Margareta, Malgožata, Ona, Onė ir Ana, Anė

Netinkami registruoti kitomis kalbomis rašomi vardai (išskyrus 1 pastaboje minimus atvejus), pvz.:

  • Ayda, Andrey, Charlotte, James, Jessica, Leyla, Matthias, Pyarimohan, Quasim, Ryan, Shai, Tomasz ir pan. – tokie vardai neteiktini pirmiausia dėl nelietuviškos rašybos, jų formalūs požymiai:
  • ne lietuvių kalbos abėcėlės raidės ir raidės, žyminčios kitus garsus nei pagal lietuvių kalbos raidyną (pvz.: Clara, Rick, Yolanda); 
  • nebūdingi raidžių junginiai (pvz.: ay, ey, ya, aya, sz);
  • dvigubosios priebalsės lietuvinant turi būti užrašomos kaip viena, pvz.: Emma – suliet. Ema (šis dėsningumas tinka kalbant tiek apie bendrinius, tiek apie tikrinius žodžius, plg. bendrinius žodžius – antena (lot. antenna), kolona (pranc. colonne < lot. columna), vietovardžius – Apeninai (it. Appennini, kalnai), Talinas (est. Tallinn), vardus – Kamilė, Kamila (lot. Camilla), Inokentijus ar Inocentas (lot. Innocentius, Innocens);
  • neteiktini begalūniai variantai (pvz.: Aleks, Elizabet, Katrin, John) ir nekaitomi vardai (pvz.: Emili, Emily, Mimi, Hugo, Leo, Noa) – pageidautina, kad vardas būtų kaitomas ir galūnė tinkamai atspindėtų asmens lytį: būdingos moterų vardų galūnės yra -a, -ė (ne -e), vyrų vardų – -as, -is, -ys, -us (dar žr. 2 pastabą); 
  • atkreiptinas dėmesys į joto rašymą baigmenyse: tariamo joto praleidimas prieš galūnę – rašybos klaida (žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58 aprobuotą leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 45, p. 34), todėl Amelija arba Amelė (ne Amelia), Vitalija arba Vitalė (ne Vitalia), Kajus (ne Kayus, ne Kaius), dar plg. bendrinius žodžius – galerija, komedija, picerija, tokajus, tramvajus, vietovardžius – Italija, Sicilija, Valensija, Florijus, Sint Eustatijus;
  • taip pat netinkami registruoti vardai su rašybos klaidomis, pvz.: Austeja, Avdronis, Ažuolė, Dovyle, Dziugas, Gedeminas, Grąžvydas, Kąstytis

Pastabos:

1. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento <...> (žr. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 23 punktą). 

2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės – jų oficialiosios formos – asmens tapatybės dokumentuose gali būti rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes) (žr. 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktą). Dėl asmens teisės turėti nesugramatintą vardo ir (ar) pavardės formą sprendžia metrikacijos įstaiga. 

Daugiau apie registravimą žr. vardai.vlkk.lt skyriuje Teisės aktai

 

Piliečių vardų svetainė  VARDAI.vlkk.lt

Remdamasi registro duomenimis, Kalbos komisija inicijavo Lietuvos piliečių vardų mokslinę analizę ir iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos lėšų rėmė VU prof. dr. Daivos Sinkevičiūtės vadovaujamos grupės darbą šioje srityje. 2008 m. svarstyti baltiškos kilmės vardų normiškumo klausimai. Plačiau žr. Naujienose:

2009-10-27   Lietuvos piliečių vardų registras (1). Baltiškos kilmės vardai (A. Pangonytė, VLKK.lt)

2012-01-24   Apie pãsvetainę VARDAI.vlkk.lt (A. Pangonytė, VLKK.lt)

2016-04-26   Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas I (baltiškos kilmės vardai) (A. Pangonytė, VLKK.lt) 

2018-08-24   Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas II (svetimos kilmės vardai) (A. Pangonytė, VLKK.lt)

2018-08-27   Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas (A. Pangonytė, VLKK.lt) 

2018-09-07   Neprigiję rekomenduojami vardai (A. Pangonytė, VLKK.lt) 

 

Populiariausi vardai

1992 m. populiariausi naujagimių vardai (Registrų centro duomenys): mot. Greta, Ieva, Gintarė, Viktorija, Kristina, Agnė, Monika, Eglė, Justina, Karolina ir vyr. Tomas, Mantas, Mindaugas, Karolis, Lukas, Andrius, Paulius, Deividas, Marius, Edvinas (paskelbė lrytas.lt, 2017-09-26).

Populiariausių naujagimių vardų statistiką nuo 2006 m. pusmečiais pateikia Gyventojų registro tvarkytojai:  

2006 m. II pusmetį populiariausi vardai – mot. Kamilė ir vyr. Lukas, Matas.

2007 m. mot. Emilija, Kamilė, Gabija ir vyr. Matas, Nojus, Lukas.

2008 m. mot. Emilija, Kamilė, Gabija (II pusmetį – Emilija, Gabija, Gabrielė, Kamilė, Austėja) ir vyr. Matas, Lukas, Nojus.

2009 m. mot. Emilija, Gabija, Urtė ir vyr. Matas, Lukas, Nojus.

2010 m. I pusmetį mot. Emilija, Gabija, Ugnė ir vyr. Matas, Nojus.

2011 m. I pusmetį mot. Emilija, Gabija, Ugnė, Kamilė, Austėja, Gabrielė ir vyr. Lukas, Matas, Jokūbas, Dovydas, Dominykas.

2011 m. II pusmetį mot. Emilija, Austėja, Gabija, Ugnė, Kamilė, Urtė ir vyr. Matas, Lukas, Nojus, Dominykas, Jokūbas, Dovydas.

2012 m. I pusmetį mot. Emilija, Austėja, Gabija, Ugnė, Urtė, Ieva ir vyr. Matas, Dominykas, Lukas, Dovydas, Nojus, Jokūbas.

2012 m. II pusmetį mot. Emilija, Austėja, Gabija, Ugnė, Urtė, Viltė ir vyr. Matas, Lukas, Dominykas, Dovydas, Nojus, Jokūbas.

2013 m. I pusmetį mot. Austėja, Emilija, Gabija, Viltė, Kamilė, Ugnė, Lėja, Urtė, Gabrielė, Ieva ir vyr. Matas, Nojus, Dominykas, Lukas, Emilis, Benas, Kajus, Dovydas, Jokūbas, Danielius.

2013 m. II pusmetį mot. Austėja, Emilija, Liepa, Gabija, Kamilė, Ugnė, Gabrielė, Viltė, Lėja, Urtė ir vyr. Matas, Lukas, Nojus, Dominykas, Jokūbas, Benas, Kajus, Dovydas, Danielius, Emilis.

2014 m. I pusmetį mot. Emilija, Viltė, Austėja, Gabija, Gabrielė, Kamilė, Liepa, Ieva, Urtė, Lėja ir vyr. Matas, Lukas, Dominykas, Nojus, Emilis, Kajus, Jokūbas, Danielius, Dovydas, Benas. 

2014 m. II pusmetį mot. Emilija, Liepa, Austėja, Viltė, Gabija, Lėja, Kamilė, Ugnė, Ema, Amelija ir vyr. Matas, Lukas, Nojus, Dominykas, Emilis, Jokūbas, Jonas, Kajus, Dovydas, Adomas

2015 m. I pusmetį mot. Emilija, Austėja, Viltė, Gabija, Kamilė, Ugnė, Ema, Gabrielė, Liepa, Lėja ir vyr. Lukas, Matas, Jokūbas, Nojus, Emilis, Dominykas, Dovydas, Kajus, Gabrielius, Danielius.

2015 m. II pusmetį mot. Emilija, Liepa, Kamilė, Austėja, Viltė, Gabija, Lėja, Sofija, Rugilė, Urtė ir vyr. Dominykas, Matas, Nojus, Lukas, Jokūbas, Kajus, Jonas, Gabrielius, Benas, Domantas

2016 m. I pusmetį mot. Emilija, Viltė, Gabija, Austėja, Ema, Kamilė, Lėja, Ugnė, Luknė, Sofija ir vyr. Dominykas, Lukas, Matas, Jonas, Jokūbas, Nojus, Domas, Emilis, Kajus, Benas. 

2016 m. II pusmetį mot. Liepa, Emilija, Austėja, Viltė, Gabija, Lėja, Amelija, Kamilė, Ieva, Gabrielė ir vyr. Lukas, Matas, Jokūbas, Dominykas, Jonas, Nojus, Benas, Augustas, Domas, Domantas. 

2017 m. mot. Emilija, Austėja, Liepa, Kamilė, Sofija, Lėja, Gabija, Luknė, Amelija, Viltė ir vyr. Matas, Lukas, Jokūbas, Dominykas, Domas, Kajus, Benas, Adomas, Augustas, Emilis.

2018 m. I pusmetį mot. Lėja, Emilija, Amelija, Gabija, Kamilė, Luknė, Ema, Gabrielė, Patricija, Austėja ir vyr. Lukas, Matas, Kajus, Jokūbas, Joris, Nojus, Benas, Domas, Jonas, Dominykas. 

2018 m. II pusmetį mot. Lėja, Emilija, Liepa, Amelija, Gabija, Luknė, Kamilė, Sofija, Ema, Patricija ir vyr. Dominykas, Jokūbas, Nojus, Matas, Jonas, Kajus, Herkus, Rokas, Benas. 

2019 m. I pusmetį mot. Lėja, Sofija, Amelija, Emilija, Luknė, Gabija, Goda, Liepa, Gabrielė, Patricija, Austėja, Kamilė, Ieva ir vyr. Jokūbas, Matas, Jonas, Lukas, Dominykas, Emilis, Joris, Gabrielius, Kajus, Benas, Nojus, Rokas, Ąžuolas, Herkus.

2019 m. (sausio 1 d. –rugsėjo 30 d.) mot. Sofija, Lėja, Emilija, Luknė, Amelija, Patricija, Liepa, Gabija, Kamilė, Viltė ir vyr. Lukas, Matas, Jokūbas, Jonas, Dominykas, Nojus, Benas, Herkus, Markas, Gabrielius. 

2019 m. mot. Lėja, Sofija, Luknė, Amelija, Emilija, Patricija, Kamilė, Gabija, Liepa, Ema ir vyr. Lukas, Matas, Jonas, Jokūbas, Nojus, Dominykas, Benas, Herkus, Markas, Kajus. 

2020 m. I pusmetį mot. Amelija, Emilija, Lėja, Luknė, Sofija, Gabija, Patricija, Austėja, Gabrielė, Liepa ir vyr. Lukas, Benas, Markas, Matas, Nojus, Jokūbas, Kajus, Dominykas, Aronas, Herkus. 

2020 m. mot. Lėja, Amelija, Emilija, Luknė, Liepa, Sofija, Gabija, Kamilė, Patricija, Austėja ir vyr. Benas, Markas, Lukas, Matas, Nojus, Jokūbas, Herkus, Dominykas, Kajus, Adomas. 

2021 m. I pusmetį mot. Amelija, Lėja, Emilija, Gabija, Sofija, Luknė, Austėja, Liepa, Patricija, Ema ir vyr. Markas, Jokūbas, Dominykas, Matas, Lukas, Herkus, Benas, Nojus, Jonas, Adas

Išsamiau žr. Gyventojų registro statistinėse suvestinėse svetainėje registrucentras.lt.

Lietuvos piliečių ir jų vaikų vardų dažnumas grafiškai pateikiamas svetainės vardai.vlkk.lt skyriuje Įdomioji statistika.

Latvijos Statistikos centrinė valdyba pateikia 100 populiariausių vardų dažnumo 1920–2015 m. grafikus, žr. https://vardi.csb.gov.lv
Įvairiais laikotarpiais Latvijoje populiariausi tarp moterų buvo vardai Ana, Dzintra, Valentina, Anita, Inesė, Inga, Tatjana, Kristinė, Laura, Anastasija, Sofija, o tarp vyrų – Janis, Aleksandras, Artiomas, Danielis.  
 

Str. apie vardus:

Daugiau žr. svetainėje vardai.vlkk.lt:  Mokslo straipsniai ir Žiniasklaidos straipsniai

 

Populiariausios pavardės

Remdamasi XX amžiaus vidurio duomenimis, Vitalija Maciejauskienė nustatė, kad dažniausių Lietuvos pavardžių penketukas yra Kazlauskas, Petrauskas, Stankevičius, Jankauskas ir Žukauskas. Toliau pagal dažnumą – pavardės Butkus, Paulauskas, Balčiūnas, Vasiliauskas ir Sakalauskas. Duomenų apie pavardžių dažnumą galima rasti Lietuvių pavardžių duomenų bazėje, kuri sudaryta „Lietuvių pavardžių žodyno“, (ats. red. A. Vanagas, autoriai A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, Vilnius: Mokslas, 1985, T. 1; 1989, T. 2) pagrindu – pavardes.lki.lt. (žr. Lietuvių pavardžių žodynas. Pavardžių paplitimo statistika). 

Kurį laiką, remdamasis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, populiariausias pavardes skelbė Lietuvos statistikos departamentas. Populiariausios gyventojų pavardės 2012 m. pradžioje: 

  • vyrų – Kazlauskas, Jankauskas, Petrauskas, Stankevičius, Vasiliauskas, Žukauskas, Butkus, Paulauskas, Urbonas, Kavaliauskas;
  • moterų – Kazlauskienė, Jankauskienė, Petrauskienė, Stankevičienė, Vasiliauskienė, Paulauskienė, Žukauskienė, Urbonienė, Navickienė, Kavaliauskienė.

Populiariausios kūdikių pavardės 2011 m.:

  • berniukų – Petrauskas, Jankauskas, Kazlauskas, Ramanauskas, Stankevičius, Žukauskas, Balčiūnas, Vasiliauskas, Urbonas, Pocius;
  • mergaičių – Stankevičiūtė, Petrauskaitė, Kazlauskaitė, Butkutė, Jankauskaitė, Navickaitė, Pociūtė, Rimkutė, Ramanauskaitė, Balčiūnaitė.

Str. apie pavardes:

Lokaliniai tyrimai:

 

Pravardės, pseudonimai, slapyvardžiai 
 
Pravardės, pseudonimai, slapyvardžiai rašomi didžiąja raide be kabučių kaip vardai ir pavardės (žr. „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“, Vilnius, 1992, p. 60, § 145). Pvz.: Jam prilipo Katino pravardė. Jis žinomas Raikino pravarde. Didesnį netikėtumą pateikė dainininkas, žinomas Psicho pravarde. Sako, šiame restorane lankydavęsi Plikiai (Plikių gauja).
 
Vartojamas su tikruoju asmenvardžiu pravardė, pseudonimas, slapyvardis brūkšneliu jungiamas prie pavardės, pvz.: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas (rašytojai); Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Juozas Gegužis-Diemedis, Vincas Daunoras-Ungurys (partizanai); Juozas Pavalkis-Vijūnas, Juozas Miliauskas-Miglovara (knygnešiai); Elena Puidokaitė-Atlanta, Saulius Urbonavičius-Samas (dainininkai), Gintaras Einikis-Pūkis, Ramūnas Vyšniauskas-Vyšnia (sportininkai).
 
PASTABA. Brūkšnelis nerašomas tarp vardo ar pavardės ir prievardžio, pvz.: Vytautas Didysis, Mikalojus Radvila Rudasis, Radvila Našlaitėlis (žr. „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“, Vilnius, 1992, p. 57, § 131).
 
Slapyvardis, kurį sudaro autoriaus pavardės ir vardo pirmosios raidės, vadinamas kriptonimu, arba slapyraidžiu.
 
Šalies kūrėjai turi teisę vartoti pseudonimą, pristatydami savo kūrinius: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į pseudonimą (išgalvotą vardą ar (ir) pavardę). Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teisė į autoriaus vardą, kuri apima teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas autoriaus pseudonimas, jeigu autorius pageidauja juo prisistatyti visuomenei. Tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta galimybė pavardę pakeisti į pseudonimą (įrašyti pseudonimą vietoje pavardės civilinės būklės aktų įrašuose). 
 
Literatūra  
  1. Apie lietuviškuosius slapyvardžius: straipsnių rinkinys / sud. Jonas Mačiulis. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008. (Pristatomasis straispnis.)
  2. Butkus A. Lietuvių pravardžių atvirkštinis žodynas (elektroninė knyga, parengta VDU HMF LKK, Kaunas: Aesti, 2009). http://donelaitis.vdu.lt/lkk/pdf/Butkus_Pravardziu-inversas.pdf    [Parengta pagrindu leidinio A. Butkus „Lietuvių pravardės“, Kaunas: Aesti, 1995. Iš viso teikiamos 14 605 skirtingos pravardės. Pravardės rinktos iš viso lietuvių kalbos ploto. Dalis jų užrašytos kaimo vietovėse 1976–1990 m. per ekspedicijas, dalį jų pagal pateiktą anketą surinko mokytojai lituanistai, dalį 1990–1994 m. pateikė VDU studentai, dalis perrašyta iš LKI Vardyno kartotekos fondų. Pagal baigmenis abėcėlinį sąrašą į atvirkštinį žodyną pergrupavo Vytautas Zinkevičius. Iš gautojo teksto buvo pašalinti pravardžių motyvaciniai aprašai, palikti tik užrašymo vietų sutrumpinimai.] 
  3. Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyraidės / sud. Vaclovas Biržiška. – Kaunas: Bibliografijos žinios, 1943, d. 2.
  4. Lietuviškieji slapyvardžiai: medžiaga lietuviškųjų slapyvardžių sąvadui. – Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 1995–2003, 5 t.
  5. Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviškos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadas. – Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 2004, t. 2. [Apie leidinį plačiau žr. http://ml.lms.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=579&Itemid=46 ]
  6. Mačiulis J. Lietuviškųjų slapyvardžių aiškinamasis žodynas. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011.
  7. Pseudonimai arba slapyvardžiai / Sud. Julius Būtėnas, Vilnius: Vaga, 1981.
  8. Slapyvardžių sąvadas / Digest of pseudonyms (elektroninis išteklius) / Sud. ir parengė Jonas Mačiulis. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2007. [Apie leidinį plačiau žr. http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/930]

Lokaliniai tyrimai:

  • Aleknavičienė O. Tauragniškių pravardės (Lituanistica. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2005, t. 63, nr. 3, p. 47–70)
 

Sutuoktinių pavardė

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsnyje nustatyta: „Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.“ Pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334) 80 punktą, „kai moteris pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinio pavardę, jai suteikiama moteriška pavardės forma. Kai vyras pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinės mergautinę pavardę, jam suteikiama vyriška pavardės forma, jai – moteriška pavardės forma. Kai vienas iš sutuoktinių turi dvinarę (daugianarę pavardę), kitas iš sutuoktinių gali pasirinkti vieną iš kito sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės savarankiškų dėmenų arba sudaryti dvigubą pavardę iš turimos vienanarės ir sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens.“ 

Iš tradicijos šeimos pavarde dažniausiai pasirenkama vyro giminės pavardė, o ištekėjusi moteris keičia mergautinę pavardę (dažniausiai sudarytą tėvo pavardės pagrindu) į vyro giminės pavardę (su baigmeniu -ienė arba galūne ), kartais vieną ir kitą pavardę sujungia, tada senoji prigimtinė lieka pirma, nauja įgytoji pridedama (tas pats ir kai vyras sudaro dvigubą pavardę: pirma lieka turima, toliau po brūkšnelio prijungiama sutuoktinės giminės pavardė, tik vyriška forma).

Be įprastinių priesaginių pavardžių junginio, kaip Juktonytė-Petrošienė, Černiauskaitė-Vagnorienė, Žentelytė-Linkienė, pasitaiko junginių su nepriesagine pavardės forma, pvz.: Kairiūnaitė-Vipartė, Norkutė-Kregždė, Veteikytė-Paukštė, Putnaitė-Kojalė, Rimkutė-Leveckė, Lenkaitytė-Varnė, taip pat junginių su nelietuviškos moterų pavardžių darybos pavardėmis, pvz.: Buteikytė-Zapolinčuk, Gutauskienė-Ševčak, Glušenko-Vaičiūnė, junginių su užsieninėmis pavardėmis, pvz.: Adomonytė-Duinker, Gervytė-Langstrom

Jei pasirenkama sutuoktinio pavardė jau yra iš kelių savarankiškų dėmenų (Lietuvoje tokios dvigubos giminių pavardės gana retos), pvz., Biliūnas-Baliūnas, sudarant žmonos pavardę gali būti pasirenkamas tas pats darybinis formantas, pvz.: Biliūnienė-Baliūnienė ar Biliūnė-Baliūnė, arba skirtingas, pvz.: Biliūnienė-Baliūnė ar Biliūnė-Baliūnienė.

Po antrosios santuokos gali būti sujungtos ir dvi ištekėjusios moters statusą rodančią formą turinčios pavardės, pvz., Matulaitienė-Aulienė, Kunigėlienė-Sakavičienė.

Pavardė neturėtų būti sudaroma iš trijų ar keturių dėmenų: galima pasirinkti vieną iš sutuoktinio dėmenų ar vieną iš savo turėtos dvinarės pavardės ir pridėti naują, vyro giminės, giminės pavardę ar jos dėmenį. Lietuviškoje tradicijoje vyrauja vienanarės pavardės, tiek vyrų, tiek moterų.

Vaiko pavardė parenkama pagal tėvo ar motinos pavardę, ji taip pat gali būti sudaroma dviguba – ir iš tėvo, ir motinos pavardžių ar jų dėmenų, parenkant formą, tinkamą pagal vaiko lytį, pvz.: Dainys-Dundulis, Kujelytė-Kučinskaitė, Mockutė-Stankevičiūtė

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pavardžių dėmenys traktuojami pilnaverčiai, savarankiški, o ne kaip kokie nekaitomi priedai. Jei pasirinkta dviguba pavardė, ji tokia ir turi būti vartojama, bent jau oficialioje vartosenoje.  

Kaip kreiptis į sutuoktinius, porą, žr. toliau.

Svarbu:

  1. Dėl vardo, pavardės pakeitimo ar ištaisymo turite kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą arba pateikti prašymą Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo  informacinėje sistemoje. Keitimo teisiniai pagrindai nustatyti Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333). 
  2. Dėl su kitomis kalbomis ir šalimis susijusių klausimų geriausia kreiptis į Vilniaus m. sav. Civilinės metrikacijos skyrių, žr. adresą.

 

Moterų pavardžių daryba

1. Netekėjusių moterų pavardės

Netekėjusių moterų pavardės pagal lietuvių kalbos taisykles daromos iš vyriškosios pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė (žr. VLKK 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58 aprobuotą leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 46), pvz.: Šalnaitė, Pečiulytė, Vaitkutė, Girdžiūtė, Mickevičiūtė.

 

Kada kurią priesagą dėti?

-aitė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūnėmis -as, -a, pvz.: Urbaitė (iš Urbas), Talmantaitė (iš Talmantas), Girėnaitė (iš Girėnas), Antanauskaitė (iš Antanauskas), Kirlaitė (iš Kirla), Montvilaitė (iš Montvila).

-ytė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūnėmis -is, -ys, -ė arba -ia (po minkštojo priebalsio, taigi ir po j), pvz.: Laukaitytė (iš Laukaitis), Stanytė (iš Stanys), Liogytė (iš Liogė), Stundžytė (iš Stundžia), Sajytė (iš Saja).

-utė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -us (po kietojo priebalsio), pvz.: Sutkutė (iš Sutkus), Vaitiekutė (iš Vaitiekus).

-ūtė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -jus, pvz.: Zujūtė (iš Zujus), Motiejūtė (iš Motiejus).

-iūtė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -ius (po minkštojo priebalsio), pvz.: Naudžiūtė (iš Naudžius), Kubiliūtė (iš Kubilius), Sinkevičiūtė (iš Sinkevičius).

Pastaba. Dar žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009): mergaičių pavardės gali būti sudarytos ir su galūne -ė be priesagos, pvz.: Talmantė, Urbė, Laukaitė, Sutkė, Zujė, Naudžė.

2. Ištekėjusių moterų pavardės

Ištekėjusių moterų pavardės daromos iš vyriškų pavardžių daugiausia su priesaga -ienė (žr. norminį leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 47), iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūnėmis -us, -ius, -jus moteriškos pavardės daromos su priesaga -(i)uvienė arba -ienė.

Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne , pvz.: Talmantė (iš Talmantas), Gudonė (iš Gudonis), Lebedė (iš Lebedys), Butkė (iš Butkus), Misevičė (iš Misevičius), Ambraziejė (iš Ambraziejus), Stundžė (iš Stundžia), Motuzė (iš Motuza). Kai vyriška pavardė turi galūnę , moteriška pavardė lieka nepakitusi, pvz.: Lapė, Kregždė. (Žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“; Žin., 2003, Nr. 65-3009.)

Tekėdama moteris nebūtinai turi keisti pavardę – gali pasilikti savą (gali pakeisti jos formą į šeiminio statuso nerodančią), gali sudaryti dvigubą pavardę – iš mergautinės ir santuokinės pavardžių, tokia pavardė rašoma su brūkšneliu, pvz., Rūta Simutytė-Gaidienė, Asta Butkė-Jurgaitienė, Jolanta Radzevičienė-Budrė. (Dvigubą pavardę gali būti nepatogu vartoti, nes ji gana ilga, o trumpinti oficialiuose dokumentuose pavardės negalima.)

 

Kada kurią priesagą dėti?

-ienė – vedant iš visų vyriškų pavardžių, pvz.: Urbonienė (iš Urbonas), Palionienė (iš Palionis), Mikšienė (iš Mikšys), Liogienė (iš Liogė), Jovaišienė (iš Jovaiša), Stundžienė (iš Stundžia); Vaitiekienė (iš Vaitiekus), Radvilavičienė (iš Radvilavičius), Butkienė (iš Butkus), Rimkienė (iš Rimkus), Jucienė (iš Jucius).

-uvienė gali būti dedama, kai moters pavardė vedama iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūne -us, pvz.: Sutkuvienė (iš Sutkus), Rimkuvienė (iš Rimkus), Zujuvienė (iš Zujus).

-iuvienė gali būti dedama, kai moters pavardė vedama iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūne -ius, pvz.: Jančiuvienė (iš Jančius), Seiliuvienė (iš Seilius), Rimdžiuvienė (iš Rimdžius).

 Pastabos:

  1. dviskiemenių vyriškų pavardžių su baigmenimis -us, -ius, -jus moterų pavardės daromos arba su priesaga -ienė, arba su priesaga -uvienė, atsižvelgiant į giminės moterų pavardžių formos tradiciją.
  2. Šeiminio statuso nerodanti forma, kaip ir visais kitais atvejais, sudaroma su galūne ,  variantų -uvė, -iuvė nėra. Taigi iš ButkusButkienė arba Butkuvienė, dar Butkė (bet ne Butkuvė), iš GriciusGricienė arba Griciuvienė, dar Gricė (bet ne Griciuvė). Nepainioti su atvejais, kai -uv- yra pamatinės vyriškos pavardės dalis, pvz.: iš BliuvasBliuvienė arba Bliuvė, iš Deltuva, DeltuvasDeltuvienė arba Deltuvė, iš GirdžiuvasGirdžiuvienė arba Girdžiuvė, iš Šeduvis – Šeduvienė arba Šeduvė

 

3. Kaip sudaromos moterų pavardės iš nelietuviškų kilmės vyr. pavardžių?

Žr. toliau.

 

4. Kodėl padaryta išimtis galūnėms -ė?

     2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2 (87) komisija numatė galimybę moterų pavardes iš vyriškų pavardžių daryti su galūne , pvz., Jurgutė (iš Jurgutis). Tokia lietuvių kalbos gramatikai neprieštaraujanti pavardžių forma leista atsižvelgus į dalies visuomenės nuomonę, kad dėl šeiminę padėtį atskleidžiančių pavardžių priesagų moterys gali patirti diskriminaciją.
     Alternatyvusis darybos būdas būtent su galūne pasirinktas atsižvelgus į tarmių duomenis. Pavardės su galūne -a nepriimtinos, nes tai gausintų bendrinei kalbai nebūdingas moterų pavardžių formas.

     2009 m. gegužės 14 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje svarstytas grupės asmenų siūlymas panaikinti leidimą sudaryti moterų pavardes be priesagos tik su galūne -ė. (Gyventojų registro duomenimis, nuo 2003 m., kai buvo priimtas nutarimas, nepriesaginė pavardė vien su galūne pasirinkta ar dukrai suteikta maždaug 3,5 tkst. kartų.) Nutarta jį palikti galioti, nesant kalbinių argumentų, kurie paneigtų nepriesaginės moterų pavardžių darybos galimybę.

Siūlymas sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Apie žiniasklaidoje:

IŠSAMUS LEIDINYS

Miliūnaitė R. Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes? – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. – 359 p. (Ištrauka svetainėje kalbosnamai.lt. Apklausa Jaunimo požiūris į nepriesagines moterų pavardes.)

 

5. Dėl moterų pavardžių vyriška pavardės forma 

      Dėl oficialiai registruotų vyriškos formos moterų pavardžių vartojimo tekste žr. Kalbos konsultacijų banko įrašus: 

      Dėl teisėtumo:

      Žiniasklaidoje:

 

Moterų pavardžių kirčiavimas

1. Netekėjusių moterų pavardės

1.1. su priesaga -aitė kirčiuojamos taip:

išlaiko vyriškosios pavardės kirtį ir priegaidę, jei padarytos iš vyriškųjų pavardžių su priesagomis -ėnas, -ynas, -ūnas, pvz.: Petrė́nas – Petrė́naitė, Jonýnas – Jonýnaitė, Meilū́nas – Meilū́naitė;

visais kitais atvejais kirčiuojamos priesagoje, pvz.: Rimšà – Rimšáitė, Kaũpas – Kaupáitė, Petráuskas – Petrauskáitė;

1.2. su priesagomis -ytė, -utė, -ūtė kirčiuojamos šiose priesagose, pvz.: Kairýtė, Jurgutýtė, Senkùtė, Zujū̃tė, Sinkevičiū̃tė.

Plačiau žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-10 (k-24) patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl moterų pavardžių kirčiavimo“. (Dar prof. habil. dr. Bonifaco Stundžios komentarą Priesaginių moterų pavardžių kirčiavimo taisyklės ir realioji vartosena, 2020-01-31.) 

2. Ištekėjusių moterų pavardės

2.1. su priesaga -ienė:

išlaiko vyriškosios pavardės kirtį, jei padarytos iš 1-osios kirčiuotės vyriškųjų pavardžių arba iš vyriškųjų pavardžių, turinčių kirtį vienaskaitos vardininke toliau kaip 2-ajame skiemenyje nuo galo, pvz.: Kiáunė – Kiáunienė, Petrė́nas – Petrė́nienė, Pangónis – Pangónienė, Rìmantas – Rìmantienė, Vãbalas – Vãbalienė, Mickẽvičius – Mickẽvičienė;

visais kitais atvejais kirčiuojama priesaga, pvz.: Kaũpas – Kaupíenė, Šalnà – Šalníenė, Budrỹs – Budríenė, Žemaĩtis – Žemaitíenė, Šepetỹs – Šepetíenė;

2.2. su priesaga -(i)uvienė išlaiko vyriškųjų pavardžių kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: Sùtkus – Sùtkuvienė, Gir̃džius – Gir̃džiuvienė.

Plačiau žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-10 (k-24) patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl moterų pavardžių kirčiavimo“. (Dar prof. habil. dr. Bonifaco Stundžios komentarą Priesaginių moterų pavardžių kirčiavimo taisyklės ir realioji vartosena, 2020-01-31.)  

3. Šeiminio statuso nerodančios moterų pavardės su galūne kirčiuojamos pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 patvirtintą 18-ąją kirčiavimo rekomendaciją „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“ (žr. Nutarimai, Tartis ir kirčiavimas, K-18; „Gimtoji kalba“, 2010, Nr. 4, p. 8–11). 

Komentarą žr. Naujienose – Pangonytė A. Kaip kirčiuoti trumpąsias moterų pavardes su galūne -ė? (VLKK.lt, 2009-11-19). 

 

Klausimai dėl vyriškų pavardžių formų

Kaip kreiptis į vyrą, pavarde Sakalas?

Kreipinys: Sãkalai! Vil̃kai! (ne Sakale! Vilke!)

Pastaba. a kamieno daiktavardžiai vienaskaitos šauksmininke paprastai turi galūnę -e, pvz.: draugas – drauge! vilkas – vilke! Tačiau tikriniai daiktavardžiai, reiškiantys vyrų vardus ir pavardes, vienaskaitos šauksmininke turi galūnę -ai, pvz.: Petras – Petrai! Gintaras – Gintarai! Kazlas – Kazlai! Gutauskas – Gutauskai!

Kaip kreiptis į sutuoktinius: Daũkšos ar Daukšaĩ?

Galima kreiptis ir vienaip, ir kitaip, tačiau daugiskaita su baigmeniu -ai ir kirčiu galūnėje pabrėžtinai rodo, kad kalbama apie sutuoktinius, šeimą, porą, pvz.: Kaupaĩ, Petraičiaĩ, Lapiaĩ, Daukšaĩ. Tam naudojama (dažniausiai pačioje giminėje) ne tik pavardė, bet vyro vardas, pvz., Alvydaĩ, Gintaraĩ, Jonaĩ.

Tos pačios pavardės su kirčiu kamiene žymi vienos pavardės vyrų daugį, pvz.: broliai Kaũpai, Petráičiai, pusbroliai Lãpės, Daũkšos.

Plačiau žr. Laimučio Bilkio atsakymą „Gimtojoje kalboje“, 2000, Nr. 4–6, p. 28; dar konsultacinį įrašą

 

Klausimai dėl vardo ir pavardės registravimo

    Asmens gimimą, asmens mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) pripažinimą ir nustatymą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir asmens lyties pakeitimą registruoja civilinės metrikacijos įstaigos. 

    Dažnesni klausimai:

  • Ar galima dukrai duoti vardą Anna? Metrikacijos skyrius nesutinka rašyti nn.

Teisingai. Lietuvių kalboje geminatų (dviejų vienodų priebalsių junginio) vengiama: susidūrus dviem vienodiems priebalsiams vienas iš jų paprastai išnyksta (būna, kad rašte išlaikomas morfemų sandūroje, pvz., pusseserė, bet tarti netariamas). Iš kitų kalbų perimti žodžiai ar vardai taip pat nuo seno rašomi su viena priebalse, o jų kilmė ar etimologija įtakos priebalsių rašymui neturi.

Taigi rusų kalbos vardas Анна į lietuvių kalbą perrašomas kaip Ana pagal „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukciją“ (Vilnius, 1990). Instrukcijos § 25 nustato, kad rusų kalbos dvigubosios priebalsės į lietuvių kalbą transkribuojamos viena priebalse.

Lygiai taip pat dvigubosios priebalsės naikinamos adaptuojant kitų kalbų svetimvardžius ir svetimžodžius apskritai, plg.: vardus – Ema (ne Emma), Inokentijus ar Inocentas (lot. Innocentius, Innocens), Kamilė, Kamila (lot. Camilla); vietovardžius – Apeninai (it. Appennini, kalnai), Talinas (est. Tallinn); bendrinius žodžius –  kolona (pranc. colonne < lot. columna), komisija (lot. commissio). 

  • Ar galima dukrai duoti trumpesnę pavardę tik su galūne (be priesagos)?

Taip, tiek mergaičių, tiek moterų pavardės gali būti su galūne be šeiminio statuso priesagos -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė ar -ienė.

Visos moterų pavardės yra išvestinės, sudaromos iš vyriškos pavardės kamieno: tradiciškai sudaromos su priesagomis, tačiau gali būti ir be jų, tik su galūne (žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ 2 punktą). Pvz.:

Almonė (arba AlmonaitėAlmonas), Biliūnė (arba BiliūnaitėBiliūnas),
Strolė (arba StrolytėStrolia, Strolė), Skujė (arba SkujytėSkuja),
Stungė (arba StungytėStungys arba Stungis),
Rimkė (arba RimkutėRimkus),
Naudžė (arba NaudžiūtėNaudžius), Šalčė (arba Šalčiūtė – iš Šalčius),
Valantiejė (arba ValantiejūtėValantiejus).

Kai pamatinė pavardė (paprastai tėvo) pavardė yra su galūne , moters pavardė lieka nepakitusi, pvz.: Gervė (arba GervytėGervė), Lingė (arba LingytėLingė), Galaunė (arba GalaunytėGalaunė). 

Kaip kirčiuoti tokias moterų pavardes be šeiminio statuso priesagos, žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijoje „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne kirčiavimo“ (patvirtintoje  2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 (K-18). 

 

  • Vyro ar tėvo pavardė be lietuviškos galūnės, o dukters ar žmonos pavardę pageidaujama lietuvinti. Kaip sudaromos moterų pavardės tokiais atvejais?

Jei pageidaujama moters (dukters ar žmonos) pavardę sudaryti pagal lietuvių kalbos taisykles, ji sudaroma pagal nusistovėjusius dėsningumus (žr. Aktualiausios temos/ Asmenvardžiai/ Moterų pavardžių daryba), tik iš adaptuotos (su lietuviška linksnio galūne) vyriškos pavardės formos. Pavyzdžiui:

jei vyro ar tėvo pavardė Jaroslav – adapt. Jaroslavas, tada moterų pavardės būtų Jaroslavaitė, Jaroslavienė ar Jaroslavė

jei vyro ar tėvo pavardė Chrapač – adapt. Chrapačas, tada mot. Chrapačaitė, Chrapačienė ar Chrapačė

jei vyro ar tėvo pavardė Podgornyj – adapt. Podgornas, tada mot. Podgornaitė, Podgornienė ar Podgornė

jei vyro ar tėvo pavardė Suchodolski – adapt. Suchodolskis, tada mot. Suchodolskytė, Suchodolskienė ar Suchodolskė

jei vyro ar tėvo pavardė Mochovsky – adapt. Mochovskis, tada mot. Mochovskytė, Mochovskienė ar Mochovskė

jei vyro ar tėvo pavardė Šuškevič – adapt. Šuškevičius, tada mot. Šuškevičiūtė, Šuškevičienė ar Šuškevičė

jei vyro ar tėvo pavardė Kocaj – adapt. Kocajus, tada mot. Kocajūtė, Kocajienė ar Kocajė.

Kaip gramatinamos vyrų pavardės iš baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių (ukrainų) kalbų, žr. Aktualiausios temos/ Svetimvardžiai/ Perrašos taisyklės

 

Registruojant mišrią santuoką (skirtingų tautybių asmenų) ir iškilus moterų pavardžių klausimui, patartina atsižvelgti į vyro giminės moterų pavardžių tradiciją: už lietuvių ištekančių kitataučių moterų pavardės dažniausiai sudaromos pagal lietuvių kalbos taisykles, o už kitataučių ištekančių moterų pavardės gali būti sudaromos arba pagal lietuvių kalbos taisykles, arba pagal kalbos, iš kurios atsinešama pavardė, taisykles (t. y. kaip vyro giminėje – atsižvelgiant, kokia vyro motinos, tetos ar senelės pavardė).

Pavyzdžiui, vyro pavardė Avdejevas: žmonos pavardė gali būti pagal lietuvių kalbos taisykles Avdejevienė ar Avdejevė arba, atsižvelgus į pavardės rusišką kilmę (vyro ir jo senelio pavardė rus. Авдеев), gali būti sudaryta pagal rusų kalbos taisykles (rus. Авдеев > Авдеевa) – Avdejeva. Pasirinkus dvigubą pavardę pavardė galėtų būti, pvz., Zinevičiūtė-Avdejeva.

Arba tėčio pavardė yra Fedč yra nelietuviškos kilmės ir nesugramatinta, t. y. be lietuviškos galūnės, vyro motinos ir giminės moterų pavardės taip pat Fedč: atsižvelgiant į nelietuvišką pavardės kilmę, giminės moterų pavardžių rašymo tradiciją ir žmonos pageidavimą, žmonos pavardė gali likti nesugramatinta, t. y. Fedč arba, pavyzdžiui, Kubiliūtė-Fedč. Žinoma, asmens pageidavimu galima pavardė ir pagal lietuvių kalbos taisykles, pvz., Fedčaitė (< Fedč-as), Fedčė.

Arba tėčio pavardė yra Čaika, tai dukters pavardė galėtų būti arba Čaikaitė (dar Čaikė), nes ši pavardė jau tarpukariu fiksuota tarp Lietuvos gyventojų ir, nors pagal kilmę slaviška,  jau yra prisitaikiusi prie lietuvių kalbos fonetikos, rašybos ir darybos. Dabartiniai Gyventojų registro duomenys rodo, kad oficialiai funkcionuoja išvestinės moterų pavardės Čaikaitė ir Čaikienė. Arba, jei giminės dokumentai liudija, kad šioje konkrečioje giminėje moterų pavardės forma Čaika, tęsiant tradiciją, tokios pat formos galima pageidauti ir dukrai (taip pat ir žmonai). 

Atkreiptinas dėmesys, kad priesaga dukters pavardei, jei norima lietuvinti, parenkama laikantis tų pačių dėsningumų kaip ir lietuvių pavardėms, pvz.: iš vyr. BarleišaBareišaitė (ne Bareišytė), o iš vyr. Bojarskij (sugramatinus Bojarskis) – Bojarskytė (ne Bojarskaitė). 

Dar atkreiptinas dėmesys, kad jei kitataučio vyro pavardė su galūne -a, tai nebūtinai ir moters pavardė galės likti su galūne -a. Pavyzdžiui, vyro pavardė Moniuška – sulietuvinta iš lenk. Moniuszko: pagal perrašos iš slavų kalbų (pvz., lenkų, baltarusių, rusų, ukrainiečių) taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniais nutarimais, nekirčiuota vyriškosios giminės pavardės galūnė -o lietuvinant keičiama į -a ir pavardė linksniuojama (plg.: vyr. lenk. Tomenko – suliet. Tomenka, Tomenkai...., ukr. Iваненко – suliet. Ivanenka, Ivanenkai...), tačiau moterų pavardės, jei negramatinamos, lieka su galūne -o ir nelinksniuojamos (plg.: mot. lenk. Tomenko – suliet. Tomenko, ukr. Iваненко – suliet. Ivanenko). Taip pat ir už Moniuškos ištekėjusios moters pavardė gali būti Moniuškienė (dar Moniuškė) arba Moniuško

  

Vardo ir (ar) pavardės tapatumo klausimai

   Kalbos komisijos nuomone, vardo ir pavardės variantų įvairavimas to paties ar su tuo pačiu asmeniu susijusiuose dokumentuose neturėtų kelti abejonių identifikuojant asmenį, tačiau nustatyti asmens tapatybę nėra Komisijos kompetencijos dalykas. (Asmens tapatybę nustato teismas.)

   Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktą ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, bet piliečio pageidavimu arba nesugramatinti (be lietuviškos linksnio galūnės), arba sugramatinti (su lietuviška linksnio galūne). Nesugramatintos ir sugramatintos vardo ir pavardės formų atsiradimas to paties asmens dokumentuose neturi kelti abejonių dėl asmens tapatybės. Pvz.: Piotras Bujakas yra taisyklingai perrašyta pavardė iš rus. Буяк Пётр (žr. Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukciją. – Vilnius, 1990).

Pastaba. Tėvavardžių lietuvių kalboje nėra. Rusų kalba rašytuose asmens dokumentuose ar jų rusiškose dalyse, kuriose pagal trinarę asmenvardžių sistemą pildoma ir tėvavardžio skiltis, greta Lietuvos piliečio vardo ir pavardės buvo rašoma transkribuota tėvo vardo kilmininko forma, žr. Lietuvių kalbos komisijos 1988 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 25 „Dėl tėvo vardo rašymo“; dar Kalbos konsultacijų banko įrašą tėvavardis

   Jei Lietuvos Respublikos piliečiai, lankydamiesi ar gyvendami užsienyje, patiria sunkumų dėl skirtingų šeimos (giminės) narių pavardžių formų, gali kreiptis į komisiją pažymos dėl šeimos pavardės tapatumo, komisija gali patvirtinti, kad, pavyzdžiui, Petrauskas, Petrauskienė, Petrauskaitė yra vienos šeimos pavardės, kurių bendras kamienas Petrausk-, o kiti formantai nurodo asmens lytį ir iš dalies – šeiminį statusą. Tokia lietuvių kalbos (Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos) pavardžių darybos sistema sena, susiformavusi per kelis šimtus metų ir įtvirtinta oficialiojoje vartosenoje. 

     SVARBU. Pagal 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 3 punktą asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą. Jei asmenvardis – vardas ir (ar) pavardė – iš ankstesnio (kitos valstybės) dokumento Lietuvos Respublikos išduotuose asmens tapatybės dokumentuose nurašytas netiksliai, asmuo gali kreiptis į dokumentą išdavusią instituciją pažymos, liudijančios jo (asmenvardžio) tapatumą. Pavyzdžiui, raidė W pavardėje lietuviškame dokumente perteikta raide V. Migracijos departamentas pagal Viešojo administravimo įstatymą turi atsakydamas paliudyti, kad grafinės formos įvairavimas atsirado, sprendžiant LR pilietybės klausimą, taigi dokumente fiksuotas ne dėl apsirikimo, o dėl Lietuvos Respublikos institucijos sprendimo. 

   Dažniausios asmenvardžių formų įvairavimo priežastys

1. Skirtingų kalbų vardynas. Pvz.:

a) Joana, Johanna ir Johana: dokumentuose fiksuoti trys asmens vardo variantai: Joana, Johanna, Johana. Lietuvių kalbos vardyne yra vardas Joana, kilęs iš sulotyninto hebrajiško vardo Joanna arba Johanna, taigi dokumentuose – to paties vardo trys variantai;

b) Helena ir Elena: Helena ir Elena yra to paties vardo variantai, lietuvių kalboje paplitęs variantas Elena, tačiau lenkų, vokiečių, olandų ir kai kurių kitų Europos kalbų vardynuose jis rašomas su raide h (žr. „Słownik imion“. – Wrocław–Warszawa–Kraków, 1991, p. 123–124);

c) Elžbieta, Jelizaveta, Elizaveta: tai tos pačios kilmės vardo variantai: pirmasis vartojamas lietuvių, lenkų kalbų vardyne, antrasis – rusų, o trečiasis paraidžiui perrašytas iš rusų kalbos (ne transkribuotas);

d) Andrius ir Андрей: Andrius galėjo būti perrašytas į rusų kalbą kaip Андрей, priartinus prie rusų kalbos vardyno;

e) Sorė, Sonia, Sarah – suliet. jidiš Sorė (Sore), liet. Sara ir angl. Sarah yra to paties mot. vardo variantai skirtingose kalbose, o Sonia – slaviškas atitikmuo, kuris su pirmaisiais etimologiškai nesusijęs, bet, žydų kultūros tyrėjų teigimu, buvo reguliariai vietoj jų pasirenkamas Rusijos imperijoje ir Sovietų Sąjungoje vengiant diskriminacijos religiniu, tautiniu pagrindu; 

f) Pesė, Polia, Polly – suliet. jidiš Pesė ir angl. Polly vardyno požiūriu yra skirtingi vardai, tačiau verta turėti omenyje, kad žydiškis vardas Pesė, žydų kultūros paveldo ekspertės dr. Laros Lempertienės teigimu, Rusijos imperijos sąlygomis dažnai buvo oficialiai keičiamas slaviškesniu – Polina, kurio mažybinis maloninis trumpinys – Polia. Atitinkamai Polia ir angl. Polly iš tiesų yra to pateis vardo variantai skirtingose kalbose. 

2. Vardo variantų (trumpųjų, tarminių) vartojimas to paties asmens dokumentuose. Pvz.:

a) Marija ir Marijona: abu vardai yra panašios kilmės – Marija kilo iš sulotyn. hebr. Maria, Marijona – iš dvigubo vardo Maria-Anna (žr. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994, p. 263–264) – ir kartais vartojami kaip variantai;

b) Nastia ir Anastazija: Nastia yra vienas iš vardo Anastazija trumpųjų variantų (lietuviškame vardyne dažnesnis trumpinys Nastė; žr. Kuzavinis K., Savukynas B. „Lietuvių vardų kilmės žodynas“. – Vilnius, 1994);

c) Enrikas ir Henrikas: lietuvių kalbos vardyne yra abu germaniškos kilmės vardo (germ. Heinrich) variantai Enrikas ir Henrikas (žr. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994). Per italų kalbą (it. Enriko) atėjęs vardo variantas Enrikas artimesnis lietuvių kalbai, nes žodžiai su garsu h yra skolinti, tačiau ilgainiui išpopuliarėjo būtent Henrikas;

d) Vincentas ir Vincas: tai yra to paties vardo variantai, antrasis – pirmojo trumpinys (žr. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994, p. 214);

e) Motelis ir Mordechajus – Motelis jidiš kalboje gali būti traktuojamas kaip pilnesnio vardo Mordechajus (nors nebūtinai tik šio vardo) trumpinys, mažybinis maloninis variantas. Taigi liet. Motelis ir angl. Mordychai laikytini to paties vardo variantais. Dokumentuose anglų kalba fiksuotas vardas Max yra kitos kalbos vardas, etimologiškai niekaip su pirmiau minėtaisiais nesusijęs, tačiau, dr. Laros Lempertienės teigimu, žinomas gana kaip dėsningai pasirenkamas vietoj specifiškai žydiško vardo Mordechajus.

3. Kitų kalbų raidynas ir gramatika. Pvz.:

a) Rimoit ir Rimeic: pavardė Rimoit galėjo būti perrašyta kaip Rimeic dėl skirtingų kalbų (gudų, lenkų) įtakos Vilniaus krašte;

b) Helena-Ona Meškovska ir Elena Ona Meškauskaitė: šie vardo ir pavardės variantai atsirado dėl lietuvių ir lenkų kalbų vardyno, gramatikos ir rašybos skirtumų;

c) Mažeika ir Мажейко: liet. Mažeika perrašyta į rus. kaip Мажейко priartinus pavardę prie rusų kalbos gramatikos taisyklių;

d) Edwards ir Edvards: kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės w ir ją pagal tarimą dažniausiai atitinka raidė v, už kitos valstybės piliečio Edwards ištekėjusios moters pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase užrašyta kaip Edvards (teisės aktai šiuo metu nenumato kitų raidžių kaip tik iš lietuvių kalbos raidyno).

4. Raštininkų klaidos. Pvz.:

a) Agnieška ir Ignieška: lietuvių vardyne yra vardas Agnieška, kitas vardo variantas – Ignieška greičiausiai atsirado dėl raštininkų klaidos, nors kitose kalbose yra šio vardo variantų su i (pvz., portugalų Ignez, Inez);

b) Piebalga ir Pirbalga: „Lietuvių pavardžių žodyne. T. L–Ž“ (Vilnius, 1989) užfiksuota pavardė Piebalga (kaip ir asmens pase). Tai leidžia manyti, kad kiti pavardės variantai įvairiuose dokumentuose ir laiškuose atsirado dėl raštininkų neatidumo: Pebolga, Priebalga, Priebalka, Pirbalga; Piebalgienė – Priebalgienė, Piebaldienė; Piebalgaitė – Pebalgaitė;

c) Peciukonis ir Pieciukonis: tai dvi tos pačios pavardės formos, atsiradusios dėl raštininkų neatidumo, galbūt ir rusų kalbos įtakos (rus. e gali būti skaitoma kaip ie). Valkininkų krašte fiksuota autentiška pavardės forma Peciukonis (žr. „Lietuvių pavardžių žodyną“, Vilnius, 1989, p. 418), tokią giminės formą liudija ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenys iš Romos katalikų bažnyčios krikšto aktų įrašų knygos;

d) Brundzienė ir Brunzienė: moteriškos pavardės formą Brunzienė galima laikyti nenorminiu pavardės Brundzienė variantu (< Brundza, žr. „Lietuvių pavardžių žodynas. A–K“, Vilnius, 1985, p. 316), atsiradusiu dėl raštininkų kaltės. Klaidą galėjo lemti fonetiniai reiškiniai: dėsninga, kad susidūrus tos pačios artikuliacijos priebalsių grupei, šiuo atveju trims dantiniams n, d, z, vienas iš garsų gali būti netariamas arba tariamas silpnai. Taigi Brundzienė, silpnai artikuliuojant, gali skambėti kaip Brunzienė, plg. tempdavo skamba kaip temdavo.

Dėl begalūnių vardų ir pavardžių vartojimo rišliame tekste

  • Kaip rišliame tekste vartojamos begalūnės vardų ir pavardžių formos, pvz., Jaroslav, Čalyj, Chodkevič?

    Pagal 1997 m. priimto 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490) 3.5 punktą, kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai rišliame tekste gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Dedamos tokios pačios galūnės kaip ir prie adaptuotų jų formų, o pridėjimo būdų yra du (plačiau žr. rekomendaciją „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“):

  • arba pridedant tiesiai prie baigmens (rašant šiuo būdu tekstas sklandesnis, paprastesnis): Jaroslav – Jaroslavas, Jaroslavo, Jaroslavui...; Malevski – Malevskis, Malevskio, Malevskiui...; Chodkevič – Chodkevičius, Chodkevičiaus, Chodkevičiui...; 
  • arba pridedant galūnę po apostrofo (šis būdas rekomenduojamas siekiant tikslumo): Jaroslav – Jaroslav'as, Jaroslav'o, Jaroslav'ui...; Malevski – Malevski'is, Malevski'io, Malevski'iui...; Chodkevič – Chodkevič'ius, Chodkevič'iaus, Chodkevič'iui... 

    Kokias galūnes kuriuo atveju pasirinkti, žr. Aktualiausios temos. Svetimvardžiai. Perraša iš kitų kalbų

    Galūnės paprastai nepridedamos nerišliame – ne sakinyje, ne žodžių junginyje (anketose, bibliografijoje, sąrašuose ar pan.). 

    Linksnių galūnių pridėjimas prie vardo ir pavardės  rišlumo tikslais – norint kalbos gramatinėmis priemonėmis parodyti žodžių ryšius sakinyje – taikomas ne tik lietuvių, bet ir kitose linksnius turinčiose kalbose, pvz., lenkų, rusų, ukrainiečių, suomių, kt. Galūnių pridėjimas asmenvardžių tapatybės nekeičia. 

 

 Vardo ir (ar) pavardės keitimas ir ištaisymas

    Keitimas. Vardas ir pavardė oficialiai keičiami pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333). Žr. Aktualūs teisės aktai. Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.

     Teisingumo ministro 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1R-318 buvo patvirtinta nuostata, leidžianti keisti pavardę numetant priesagą, jeigu ta pavardė tradicinėje vartosenoje turi trumpesnį, nepriesaginį, variantą. (Pirmoji pavardė, dėl kurios trumpinimo atsisakant priesagos kreiptasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, buvo su slaviška priesaga -eckas. Patvirtinta, kad toji pavardė galėtų būti sutrumpinta iki baltiškojo kamieno su lietuviška linksnio galūne -ys arba -is.)

     Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo platesnė nuostata, kad pavardės priesaga gali būti ne tik numetama, bet ir pakeičiama kokią kita, jeigu tradicinėje vartosenoje yra pageidaujamas kitoks priesaginis pavardės variantas. 2019 m. gegužės 10 d. Keitimo taisyklių 9.7 punktas dar kartą praplėstas: išlaikant turimos pavardės kamieną, galima pakeisti galūnę, o priesagą arba numesti, arba pridėti (su sąlyga, kad pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje). 

     SVARBU turėti omenyje, kad Keitimo taisyklių 9.7 papunkčio nurodytu pagrindu keičiama abiejų sutuoktinių pavardė. Tai reiškia, kad turi būti laikomasi nuostatos dėl bendros šeimos pavardės, kaip įtvirtinti Civiliniame kodekse (pagal 3.31 str. abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė). Taigi nei vyrui, nei moteriai nenustatyta prievolė keisti pavardę, o jei renkasi sutuoktinio pavardę, turi išlaikyti tos giminės pavardės formą negali savavališkai jos iškreipti. Pavyzdžiui, vyro pavardė Rimkevičius, tada žmonos – Rimkevičienė arba Rimkevičė, bet ne Rimkė, ne Rimkūnė; dukters – Rimkevičiūtė arba Rimkevičė, bet ne Rimkaitė ar Rimkūnaitė. Šeimos pavardė – Rimkevičiai. Jei nutariama pasinaudoti 9.7 p., bendru sutarimu keičiama, pvz.: Rimkevičius į Rimkus, Rimkevičienė į Rimkienė (Rimkuvienė ar Rimkė), Rimkevičiūtė į Rimkutė (ar Rimkė). Tada nauja šeimos pavardė – Rimkai. (Ne santuokoje esančių piliečių pasirinkimas laisvas, tačiau vardyno specialistai pataria išlaikyti giminės pavardę autentišką.) 

     Dar viena naujovė nuo 2019 m. gegužės 10 d. – asmuo gali pageidauti, kad jo vardas ir (ar) pavardė būtų užrašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles). Pavyzdžiui, Yaroshyk (rus. Ярошык) – Jarošyk (sugramatinta forma – Jarošykas). 

   Prašymas dėl vardo ar pavardės keitimo teikiamas civilinės metrikacijos įstaigai arba Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje (dab. MGVDIS, arba MEGYDIS, anksčiau – MEPIS), žr. https://www.ipasas.lt/index.php?app=savitarna. Ar tradicinėje vartosenoje yra trumpesnių pavardžių, pirmiausia tikrinama „Lietuvių pavardžių žodyne“, Lietuvių pavardžių duomenų bazėje (LKI), kuris sudarytas daugiausia iš tarpukario Lietuvos gyventojų duomenų, taip pat iš Piliečių pavardžių rinkmenoje (duomenys iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro 2006 m.).

   Minėtina, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra numatytas pavardės keitimas sulietuvinimo pagrindu. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus galima kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl nelietuviškos ir nesugramatintos pavardės sugramatinimo pagal lietuvių kalbos taisykles, t. y. prie pavardės pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę, pvz.: Buriak – Buriakas (ar mot. Buriakienė, Buriakaitė, Buriakė), Makovskij – Makovskis (ar mot. Makovskienė, Makovskytė, Makovskė), Pavlovič – Pavlovičius (ar mot. Pavlovičienė, Pavlovičiūtė, Pavlovičė). 
 

   Spaudos pranešimai apie vardus ir pavardes:

  Ištaisymas. Vardo ar pavardės formą asmens prašymu ištaiso civilinės metrikacijos įstaiga. Civilinės būklės aktų įrašai taisomi, kai: 1) civilinės būklės akto įraše yra rašybos klaidų ar apsirikta; 2) buvo klaidų dokumente, kuriuo remiantis buvo įregistruotas civilinės būklės aktas, ir klaidingi duomenys tame dokumente yra ištaisyti (žr. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 str. 3 p.). Dar žr. Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje.

 

Pastabas prašom teikti el. p. adresu aiste.pangonyte@vlkk.lt

 Paskutiniai papildymai ir pakeitimai 2021 m. lapkritį.
 

 

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.